Kodėl Britai vairuoja kairiąja kelio puse?


Būkime sąžiningi, šis klausimas – „Kodėl anglai vairuoja kairiąja puse?“ – suformuluotas taip, kad nuramintų du trečdalius pasaulio vairuotojų, dalyvaujančių dešiniosios pusės eisme. Tikrasis klausimas, kurį verta užduoti – „Kodėl visi nustojo važiuoti kairiąja puse?“

Kairiosios pusės eismas siekia šimtmečius, o galbūt net ir tūkstantmečius, kai senovės graikai, egiptiečiai ir romėnai dar nešiodavosi kardus ar kitokio pobūdžio ginklus. Manoma, kad Romos imperijos laikais raiteliai jodinėjo kairiąja kelio puse, kad prireikus dešine ranka galėtų išsitraukti ginklą ir apsiginti nuo priešo. Taip pat esant kairiapusiam judėjimui sėsti ant arklio buvo patogiau, nes tada netrukdydavo kardas. Kadangi maždaug 90 proc. žmonių – dešiniarankiai, tai važiuojant dešiniąja kelio puse, jie jaustųsi mažiau saugūs.

Riteriai su ietimis, ginklanešiai su ginklais, valstiečiai su šakėmis – visi skubėdavo ir privalėjo laikytis kairės pusės eismo taisyklių, kad galėtų lengviau apsiginti nuo užpuolikų. Tiesa, tuometinis grindinys nebuvo saugiausia kelio danga, bet svarbiausias vis tiek buvo ne jis, o eismo pusė.

1773 m. Didžiosios Britanijos vyriausybė įvedė Bendrųjų greitkelių įstatymą, kuris rekomendavo raiteliams, ginklanešiams ir paprastiems žmonėms važiuoti kairiąja kelio puse. Vėliau – 1835 m. – Bendrųjų greitkelių įstatymas buvo stipriai sugriežtintas.

Vis dėlto, kitose šalyse taisyklės buvo kitokios. Pavyzdžiui, Rusijos valdžia buvo pastebėjusi, kad jų žmonės linksta važiuoti dešiniąja kelio puse (juokaujama, kad sunkių ginklų jie nesinešiodavo, bet jiems nuolat tekdavo dėvėti sunkius paltus, tempiančius į kurią nors pusę). Iki revoliucijos prancūzai važinėdavo kairiąja kelio puse, tačiau vėliau, kai Napoleonas perėmė armiją ir pradėjo veržtis į tautas, įvyko pertvarka – eismas tapo dešiniapusis. Sklando gandų, kad tokius pokyčius paskatino tai, kad Napoleonas buvo kairiarankis; tikėta, jog eismo pusės pakeitimas sukeltų nerimą jo priešams ir įrodytų, kad jis yra puikus strategas, o tai ypač turėjo erzinti britus.

Visų kitų šalių gyventojai važinėjo kairiąja kelio puse, tačiau intensyvėjant eismui žemyninės Europos keliuose, tai pradėjo kelti painiavą ir ilgainiui, maždaug per šimtmetį, situacija Europoje pradėjo keistis.

Be to, skirtingas požiūris išryškėjo tuo metu, kai britai ir prancūzai buvo labai užsiėmę pasaulio kolonizacija. Kiekviena britų okupuota šalis – Australija, Naujoji Zelandija, Indija ir Vakarų Indija – liko prie kairiapusio eismo, o prancūzų okupuotos šalys – prie dešiniapusio eismo. Amerika buvo susiskaldžiusi, atvykėliai iš Didžiosios Britanijos, Olandijos, Ispanijos ir Portugalijos laikėsi kairės pusės eismo, o atvykėliai iš prancūzų okupuotų šalių – dešinės.

Teigiama, kad eismo situaciją pakeitė specialiosios transporto priemonės. 1700-ųjų metų pabaigoje prekiniai vagonai (įskaitant didžiuosius „Conestoga“ vagonus) itin išpopuliarėjo, ypač Amerikoje. Šiuos vagonus traukė arklių poros, kinkomos grandinėmis. Geriausia vieta raiteliams sėdėti, kad galėtų sėkmingai suvaldyti šiuos galingus gyvulius – kairė pusė, kad prireikus arkliams suduoti botagu būtų galima dešine ranka. Be to, geriausias būdas vienam vagonui prasilenkti su kitais eismo dalyviais, neatsitrenkiant, buvo dešinė kelio pusė. Ten, kur važiavo vagonai, visi kiti sekė paskui. Taigi važiavimas dešine puse tapo vis dažnesnis.

Ir atėjo diena, kai pasirodė motorinis automobilis. Automobilio dizainas buvo sukurtas taip, kad vairuotojas sėdėtų transporto priemonės priekyje ir centre, neilgai trukus paaiškėjo, kad ir sėdėdamas šone vairuotojas puikiai mato kelio vidurį. Tose šalyse, kur automobilių gamyba tapo pagrindine eksporto šaka (t. y. Amerika) buvo gaminami automobiliai su vairu kairėje pusėje. Būtent tai paskatino kitas Europos šalis (pavyzdžiui, Švediją) greičiau progresuoti ir gaminti automobilius, kurių vairas būtų dešinėje pusėje.

Važiavimas dešine puse palankus kairiarankiam vairuotojui, nes jo dominuojanti ranka niekada nepalieka vairo. Dešiniarankis vairuotojas Didžiosios Britanijos automobilyje vairą laiko dešine ranka, o kaire valdo pavarų svirtį. Tai gali lemti iki šių dienų išlikusį pavarų svirties populiarumą britų automobiliuose.

Ir paskutinis dalykas. Japonijoje iki 1945 metų buvo važinėjama kaire puse, nes britų inžinieriai statydami geležinkelių stotį, laikėsi kairės pusės eismo. Vėliau eismo situacija buvo pasikeitusi, bet 1978 m. jie vėl grįžo prie kairiosios pusės eismo.

Comments are disabled.