Kodėl naujienų rašymas blogui skiriasi nuo tradicinės žurnalistikos

Žinot, kai pirmą kartą pradėjau rašyti naujienas internetiniam blogui, maniau, kad tai bus tas pats kaip ir spaudai. Na, pasakysiu jums – labai greitai supratau, kad tai visiškai kitoks žvėris. Žmonės internete skaito kitaip, elgiasi kitaip, ir jų dėmesio koncentracija… na, pasakysime švelniai – ji nėra pati ilgiausia.

Tradicinėje žurnalistikoje mes esame įpratę prie griežtos struktūros, formalaus tono ir ilgų, detalių tekstų. Bet internete? Čia viskas vyksta daug greičiau. Skaitytojas gali būti metro traukinyje, laukti eilėje kavos ar tiesiog naršyti telefoną pietų metu. Jis nori gauti informaciją greitai, aiškiai ir, svarbiausia – įdomiai.

Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti žurnalistinių standartų. Priešingai – faktų tikrinimas, šaltinių nurodymas ir objektyvumas lieka tokie pat svarbūs. Tačiau pateikimo forma turi keistis. Jūsų naujienų straipsnis turi konkuruoti su tūkstančiais kitų dalykų, kurie šaukia dėmesio jūsų skaitytojo ekrane.

Antraštė – tai pusė sėkmės (o gal net daugiau)

Galiu pasidalinti savo didžiausia klaida pradžioje: rašiau nuostabius straipsnius su baisiai nuobodžiomis antraštėmis. Ir žinot kas? Niekas jų neskaitė. Galėjau parašyti Pulitzerio premiją vertą tekstą, bet jei antraštė nesudomina – viskas veltui.

Gera naujienų antraštė turi atitikti kelis kriterijus. Pirma, ji turi būti konkreti. Venkite tokių dalykų kaip „Svarbi informacija apie ekonomiką”. Kas tai? Apie ką? Kodėl man turėtų rūpėti? Geriau: „Lietuvos bankas numato 15% infliacijos šuolį iki vasaros – kaip tai paveiks jūsų piniginę”.

Antra, antraštė turi žadėti vertę. Žmogus turi iš karto suprasti, ką jis gaus, jei paskaitys jūsų straipsnį. Ar sužinos kažką naujo? Ar supras sudėtingą situaciją? Ar gaus praktinių patarimų?

Trečia – ir čia daugelis klysta – antraštė turi būti pakankamai trumpa, kad tilptų socialinių tinklų įrašuose. Aš paprastai laikausi 60-70 simbolių ribos. Taip, kartais tai sudėtinga, bet tai priverčia jus išgryninę svarbiausią žinią.

Ir dar vienas dalykas: nemeluokite antraštėje. Tas clickbait’as („Jūs netikėsite, kas nutiko toliau!”) gal ir suveikia kartą, bet žmonės greitai išmoksta ir daugiau jūsų nebelanko. Patikėkite, aš mačiau ne vieną blogą, kuris žlugo būtent dėl šito.

Pirmasis pastraipas – čia laimite arba pralaimite skaitytoją

Turiu prisipažinti – man užtruko gal pusmetį, kol supratau, kaip svarbus yra pirmasis pastraipas. Žurnalistikoje mes vadiname jį „lydu” (lead), ir jis tikrai yra lyderis visame tekste.

Pirmasis pastraipas turi atsakyti į pagrindinius klausimus: kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Bet ne kaip sausas faktų išdėstymas! Jis turi būti gyvas, įtraukiantis ir suteikti kontekstą. Štai pavyzdys, kaip NEDARYTI:

„Vakar vyko susitikimas. Jame dalyvavo politikai. Jie kalbėjo apie svarbius dalykus.”

O štai kaip galėtų atrodyti normalus pirmasis pastraipas:

„Ketvirtadienio vakarą, po trijų valandų trukusių debatų, Seimas priėmė sprendimą, kuris gali pakeisti kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdienybę – nuo kitų metų sausio minimali alga didės 20 procentų.”

Jaučiate skirtumą? Antrasis variantas iš karto duoda kontekstą, konkrečius faktus ir paaiškina, kodėl tai svarbu skaitytojui.

Dar vienas patarimas: venkite pradėti straipsnį nuo datos ar vietos. „Vilnius, lapkričio 15 d.” – tai tiesiog nuobodu. Pradėkite nuo to, kas įdomu, nuo esmės. Datą ir vietą galite įterpti natūraliai į pirmąjį ar antrąjį sakinį.

Kaip struktūrizuoti naujienų tekstą, kad žmonės iš tikrųjų jį skaitytų

Gerai, dabar pereikime prie pačios struktūros. Ir čia turiu jums pasakyti – pamirškit tą seną gerą „apverstos piramidės” principą. Na, ne visiškai pamirškit, bet pritaikykite jį šiuolaikiniam skaitytojui.

Taip, svarbiausia informacija vis dar turi būti pradžioje. Bet toliau jūsų tekstas turi būti suskaidytas į lengvai virškinus gabalėlius. Aš paprastai laikausi tokios schemos:

Pirmasis pastraipas – pagrindinė žinia su kontekstu (2-3 sakiniai)

Antrasis-trečiasis pastraipai – detalesnė informacija apie pagrindinę žinią (po 3-4 sakinius)

Vidurinė dalis – papildoma informacija, citatos, kontekstas, priežastys ir pasekmės (keli pastraipai po 3-5 sakinius)

Pabaiga – platesnis kontekstas, nuorodos į susijusias naujienas, kas bus toliau (2-3 pastraipai)

Bet štai kas svarbu – kiekvienas pastraipas turi būti trumpas. Kai rašiau laikraščiui, pastraipas galėjo būti 6-8 sakinių. Internetui? Maksimum 4-5, o geriau 2-3. Kodėl? Nes ilgi tekstų blokai ekrane atrodo bauginančiai. Žmonės tiesiog praleidžia juos akimis.

Dar vienas dalykas, kurį išmokau skaudžiai – naudokite tarpinius antraščių. Jei jūsų straipsnis ilgesnis nei 400 žodžių (o naujienos dažnai būna ilgesnės), suskaidykite jį su h2 ar h3 antraštėmis. Tai ne tik padeda skaitytojui orientuotis, bet ir Google tai mėgsta. O kas gera Google, tas gera ir jūsų skaitytojų skaičiui.

Citatos ir šaltiniai – kaip juos integruoti natūraliai

Citatos – tai viena iš svarbiausių naujienų straipsnio dalių. Jos suteikia autentiškumo, leidžia išgirsti skirtingus balsus ir daro tekstą gyvesnį. Bet, Dieve mano, kiek kartų esu matęs, kaip žmonės jas naudoja visiškai neteisingai!

Pirmas dalykas: niekada nepradėkite straipsnio nuo citatos. Niekada. Tai viena iš tų taisyklių, kurių reikia laikytis. Kodėl? Nes skaitytojas dar nežino konteksto. Jis nežino, kas kalba, apie ką kalba ir kodėl tai svarbu. Citata turi ateiti po to, kai jau pastatėte sceną.

Antra: įveskite citatą tinkamai. Ne tiesiog „Jonas Jonaitis pasakė:” ir tada citata. Geriau: „Pasak Vilniaus universiteto ekonomikos profesoriaus Jono Jonaičio, kuris šią problemą tiria jau dešimt metų, situacija yra sudėtingesnė nei atrodo.” Ir tada citata.

Trečia: citatos turi būti tikslios. Aš žinau, kartais žmonės kalba chaotiškai, su „aaaa” ir „eeee”, bet jūs turite perteikti esmę išlaikant tikslumą. Galite išmesti tas „aaaa”, galite šiek tiek sutrumpinti, bet negalite keisti prasmės. Ir jei trumpinate – naudokite […] žymėjimą.

Dar vienas patarimas: citatos turi būti įdomios. Jei kažkas sako „Taip, situacija sudėtinga”, tai nėra citatos verta frazė. Bet jei tas pats žmogus sako „Mes stovime ant ekonominio žlugimo slenksčio, ir vyriausybė elgiasi tarsi viskas būtų puiku” – va, tai jau citata!

Ir šaltiniai. Visada nurodykite šaltinius. Visada. Net jei tai atrodo akivaizdu, net jei visi apie tai kalba. „Pasak Statistikos departamento duomenų”, „kaip praneša Delfi”, „remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita” – šios frazės turi tapti jūsų antra prigimtimi.

Vizualiniai elementai ir formatavimas – ne tik gražu, bet ir būtina

Atvirai kalbant, pirmaisiais savo rašymo metais aš visiškai ignoravau vizualinę pusę. Maniau, kad geras tekstas kalba pats už save. Ir buvau tokia kvaila! Nes internete žmonės pirmiausia skenina akimis, ir tik tada skaito.

Štai ką turite žinoti apie formatavimą:

Naudokite paryškinimą svarbiems dalykams. Bet ne per daug! Jei paryškinsite kas antrą sakinį, niekas nebus svarbu. Aš paprastai paryškinu 2-3 raktinius dalykus visame straipsnyje.

Sąrašai yra jūsų draugai. Kai turite išvardinti kelis dalykus, naudokite suženklintus ar numeruotus sąrašus. Tai daug lengviau skaitoma nei „pirma, antra, trečia” tekste.

Nuotraukos ir vaizdo medžiaga – būtinos. Idealiu atveju, kiekvienas straipsnis turėtų turėti bent vieną nuotrauką. Ir ne bet kokią – ji turi būti susijusi su tema, geros kokybės ir su tinkamais autorystės nurodymais.

Dar vienas dalykas, kurį išmokau – tarpai yra svarbūs. Tarp pastraipų, aplink nuotraukas, prieš ir po antraščių. Tuščia vieta nėra švaistymas – tai erdvė, kuri leidžia skaitytojo akims pailsėti.

Ir šriftas! Dieve mano, kiek kartų esu mačiusi puikius straipsnius su siaubingu šriftu. Naudokite paprastą, lengvai skaitomą šriftą. Arial, Georgia, Helvetica – šie klasikiniai variantai klasikiniai ne be priežasties. Ir dydis – ne mažesnis nei 16px. Jūsų skaitytojai nėra jauni kaip kadaise, ir jų akys jums padėkos.

SEO ir raktažodžiai – kaip rašyti žmonėms, bet patikti ir Google

Gerai, dabar apie tą dalį, kuri daugeliui žurnalistų atrodo kaip juodoji magija – SEO. Ir suprantu, kodėl. Mes mokėmės rašyti žmonėms, ne mašinoms. Bet štai gera žinia: šiuolaikinis SEO iš tikrųjų yra apie rašymą žmonėms.

Google pastaruosius kelerius metus tapo daug protingesnis. Jis nebežiūri tik į tai, kiek kartų pakartojote raktažodį. Jis žiūri į tai, ar jūsų turinys atsakė į žmogaus klausimą, ar jis buvo naudingas, ar žmonės jį skaitė iki galo.

Bet vis tiek yra keli dalykai, kuriuos turite žinoti:

Antraštė turėtų turėti pagrindinį raktažodį. Jei rašote apie Lietuvos ekonomiką, žodžiai „Lietuvos ekonomika” turėtų būti antraštėje.

Pirmasis pastraipas taip pat turėtų turėti pagrindinį raktažodį. Bet natūraliai! Ne „Lietuvos ekonomika Lietuvos ekonomika Lietuvos ekonomika”, o normaliai įterptas į sakinį.

Tarpinės antraštės – puiki vieta susijusiems raktažodžiams. Jei pagrindinis raktažodis yra „Lietuvos ekonomika”, tarpinėse antraštėse galite naudoti „ekonomikos augimas”, „BVP prognozės”, „infliacijos lygis” ir pan.

Nuorodos – tiek išorinės (į patikimus šaltinius), tiek vidinės (į kitus jūsų straipsnius) – yra svarbios. Jos rodo Google, kad jūsų turinys yra gerai ištyrinėtas ir susietas su kitomis temomis.

Bet štai ko NEDARYTI: nekimškite raktažodžių ten, kur jie nedera. Jei sakinys skamba keistai dėl to, kad bandote įterpti raktažodį – nerašykite to sakinio. Geriau turėti šiek tiek mažiau raktažodžių, bet tekstą, kurį žmonės nori skaityti.

Ir dar vienas dalykas – meta aprašymas. Tai tas trumpas tekstas, kuris rodomas Google paieškos rezultatuose po antrašte. Daugelis žmonių jį ignoruoja, bet jis tikrai svarbus. Parašykite 150-160 simbolių aprašymą, kuris suintriguotų žmogų paspausti jūsų nuorodą. Įtraukite pagrindinį raktažodį, bet svarbiausia – padarykite jį patrauklų.

Kai viskas parašyta – redagavimas ir patikrinimas

Gerai, dabar apie dalį, kurią dauguma žmonių nekenčia, bet kuri yra galbūt svarbiausia – redagavimas. Aš žinau, jūs norite tiesiog paspausti „publikuoti” ir eiti kavos. Bet palaukite.

Pirmas dalykas, kurį darau po rašymo – padarau pertrauką. Bent 15 minučių, o geriau valandą ar dvi. Kodėl? Nes jūsų smegenys turi atsijungti nuo teksto. Kai grįžtate, matote jį šviežiomis akimis ir pastebite klaidas, kurias prieš tai praleidote.

Tada skaitau tekstą garsiai. Taip, garsiai. Jei esu biure, skaitau tyliai sau, bet vis tiek judinant lūpas. Tai padeda pastebėti keistai skambančius sakinius, per ilgus pastraipus ir vietą, kur trūksta logikos.

Štai mano redagavimo checklist’as:

• Ar antraštė tiksli ir patraukli?
• Ar pirmasis pastraipas atsakė į pagrindinius klausimus?
• Ar visi faktai patikrinti?
• Ar visos citatos tikslios?
• Ar nurodyti visi šaltiniai?
• Ar nėra gramatikos ar rašybos klaidų?
• Ar pastraipai pakankamai trumpi?
• Ar yra tarpinės antraštės (jei reikia)?
• Ar pridėtos nuotraukos su tinkamais nurodymais?
• Ar meta aprašymas parašytas?

Ir dar vienas dalykas – faktų tikrinimas. Tai ne tik data ir skaičiai. Tai ir vardai (ar teisingai parašytas?), pareigos (ar tikrai jis yra direktorius, o ne vicedirektorius?), organizacijų pavadinimai. Viena klaida gali sugadinti visą jūsų patikimumą.

Jei turite galimybę, paprašykite kažko kito perskaityti. Šviežios akys visada pastebi tai, ko jūs nepastebėjote. Ir nebūkite įžeidžiami, kai jie randa klaidų – būkite dėkingi.

Kai mygtukas „Publikuoti” paspaustas – darbas dar nesibaigė

Taigi, jūsų straipsnis publikuotas. Galite atsipalaiduoti? Na, ne visai. Dabar prasideda kita dalis – platinimas ir bendravimas su skaitytojais.

Pirmiausia, pasidalinkite straipsniu socialiniuose tinkluose. Bet ne tiesiog įmeskite nuorodą. Parašykite įdomų įvadinį tekstą, kuris skatintų žmones paspausti. Ir skirtingose platformose naudokite skirtingus tekstus – tai, kas veikia Facebook, nebūtinai veiks Twitter ar LinkedIn.

Antra, stebėkite komentarus. Ir atsakinėkite į juos! Tai viena iš didžiausių internetinės žurnalistikos privalumų – galite tiesiogiai bendrauti su skaitytojais. Jei kažkas užduoda klausimą – atsakykite. Jei kažkas nurodo klaidą – patikrinkite ir, jei reikia, ištaisykite (su pastaba apie pataisymą).

Trečia, žiūrėkite statistiką. Kiek žmonių skaitė? Kiek laiko praleido straipsnyje? Kur jie išėjo? Ši informacija padės jums suprasti, kas veikia, o kas ne. Galbūt pastebėsite, kad žmonės išeina po pirmojo pastraipo – tai reiškia, kad kažkas negerai su jūsų įvadu. Arba kad jie skaito iki galo ir dar pereina į kitus straipsnius – tai reiškia, kad darote viską teisingai.

Ir dar vienas dalykas – atnaujinimas. Naujienos – tai gyvos istorijos. Jei atsiranda naujų faktų, atnaujinkite straipsnį. Pridėkite pastabą viršuje „Atnaujinta [data]: [trumpas naujų informacijos aprašymas]”. Tai rodo, kad jūs sekate temą ir rūpinatės savo skaitytojais.

Man asmeniškai patinka grįžti prie senų straipsnių po kelių mėnesių ar metų. Kartais pridėti nuorodą „Skaitykite taip pat: kas pasikeitė po metų” arba net parašyti visiškai naują straipsnį, kuris atnaujina seną istoriją. Tai ne tik geras turinys, bet ir rodo, kad jūsų blogą verta sekti ilgalaikėje perspektyvoje.

Kelias nuo pradedančiojo iki profesionalo – ką daryti toliau

Žinot, kas juokingiausia? Net po kelių metų rašymo aš vis dar mokaus. Kiekvienas straipsnis – tai galimybė pabandyti kažką naujo, pagerinti savo įgūdžius, suprasti savo auditoriją geriau.

Jei tik pradedate, nesitikėkite, kad iš karto viskas bus tobula. Mano pirmieji straipsniai buvo… na, pasakysiu švelniai – jie buvo ne tokie geri. Bet kiekvienas kitas buvo šiek tiek geresnis. Ir tai viskas, ko reikia – nuoseklaus tobulėjimo.

Skaitykite kitus autorius. Analizuokite, kas jums patinka jų stiliuje, kas ne. Bet nekopiuokite – raskite savo balsą. Jūsų unikalumas – tai jūsų didžiausias turtas.

Eksperimentuokite su formatais. Gal kartais verta parašyti trumpesnį, greitesnį straipsnį? Arba, priešingai, gilesnį, investigacinį? Gal verta įtraukti infografiką ar video? Žiūrėkite, kaip reaguoja jūsų auditorija.

Ir svarbiausia – išlikite smalsūs. Gera žurnalistika prasideda nuo smalsumas. Nuo noro suprasti, paaiškinti, papasakoti. Jei prarandate tą smalsumo jausmą, jūsų tekstai tampa sausais ir nuobodžiais.

Dar vienas patarimas, kurį norėčiau duoti sau prieš kelerius metus – nebijokite klaisti. Taip, kartais parašysite straipsnį, kuris nesuveiks. Kartais padarysit klaidą. Tai normalu. Svarbu mokytis iš tų klaidų ir eiti toliau.

Ir pagaliau – būkite kantrūs sau. Gero rašymo įgūdžiai neatsiranda per naktį. Tai kaip raumenų auginimas – reikia nuoseklaus darbo, praktikos, kartojimo. Bet kiekvienas parašytas straipsnis jus daro geresniu rašytoju.

Taigi, štai ir viskas, ką norėjau pasidalinti. Ar tai išsemiantis vadovas? Tikrai ne. Ar tai padės jums pradėti ar pagerinti savo naujienų rašymą? Tikuosi, kad taip. Pagrindinis dalykas – pradėti rašyti, mokytis iš savo klaidų ir niekada nustoti tobulėti. Ir atminkite – kiekvienas geras rašytojas kažkada buvo pradedantysis, kuris žiūrėjo į tuščią ekraną ir nežinojo, nuo ko pradėti. Jūs jau žengėte pirmą žingsnį – skaitote, mokotės, domitės. O tai jau pusė kelio į sėkmę.