Antraštės kūrimas: pirmasis ir svarbiausias žingsnis
Kai kurie žmonės mano, kad antraštė – tai tik formalumas, kažkas, ką pridedi pabaigoje. Tiesą sakant, tai viena didžiausių klaidų, kurią gali padaryti rašydamas naujienų straipsnį. Antraštė yra tas elementas, kuris nulemia, ar žmogus apskritai skaitys tavo tekstą. Statistika rodo, kad 8 iš 10 žmonių perskaito antraštę, bet tik 2 iš 10 perskaitys visą straipsnį. Tai nereiškia, kad turi kurti clickbait tipo antraštes, kurios žada viena, o tekstas pasakoja ką kita visai.
Geroji antraštė turi būti konkreti ir informatyvi. Vietoj bendro „Naujienos iš technologijų pasaulio” geriau parašyti „Apple pristatė naują iPhone modelį su dirbtinio intelekto funkcijomis”. Matote skirtumą? Antroji antraštė iš karto sako, apie ką bus straipsnis, ir duoda konkretų faktą. Žmogus per sekundę nusprendžia, ar jam tai įdomu.
Dar vienas svarbus aspektas – antraštės ilgis. Idealus variantas yra 6-12 žodžių. Trumpesnė antraštė gali būti per nekonkreti, ilgesnė – žmogus tiesiog neperskaito iki galo. Taip pat verta pagalvoti apie SEO aspektą: antraštėje turėtų būti pagrindiniai raktažodžiai, bet jie turi skambėti natūraliai, ne kaip dirbtinai įkišti terminai.
Lyderio paragrafo anatomija
Po antraštės seka lyderis arba įžanginis paragrafas. Čia daugelis pradedančiųjų daro klaidą – pradeda pasakoti istoriją nuo Adomo laikų arba įveda per daug konteksto. Lyderio užduotis yra paprasta: per 2-3 sakinius atsakyti į pagrindinius klausimus – kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Tai žurnalistikos klasika, kuri veikia jau šimtmečius.
Pavyzdžiui, jei rašai apie naują įstatymą, lyderis galėtų skambėti taip: „Seimas antradienį priėmė įstatymą, kuris nuo kitų metų sausio draus vienkartinio plastiko gaminius parduotuvėse. Sprendimas paveiks daugiau nei 5000 prekybos įmonių visoje šalyje.” Matote? Du sakiniai, o skaitytojas jau žino esmę. Jei jam įdomu – skaitys toliau, jei ne – jis jau gavo pagrindinę informaciją.
Lyderis taip pat turi būti parašytas aktyviu balsu. Vietoj „Įstatymas buvo priimtas Seimo” geriau „Seimas priėmė įstatymą”. Tai dinamiškiau, gyviau, lengviau skaityti. Pasyvus balsas daro tekstą sunkų ir biurokratišką, o mes to tikrai nenorime informaciniame bloge.
Informacijos hierarchija: kas svarbiausia, kas antraeilė
Rašant naujienų straipsnį, reikia suprasti vieną fundamentalų dalyką – žmonės neskaito internete taip, kaip skaito knygas. Jie skenuoja tekstą, ieško jiems svarbios informacijos, praleidžia dalykus, kurie neįdomūs. Todėl informacijos struktūravimas pagal svarbą yra kritiškai svarbus.
Naudok atvirkštinės piramidės principą. Tai reiškia, kad svarbiausia informacija turi būti pradžioje, o kuo toliau – tuo mažiau esminių dalykų. Jei rašai apie automobilių avariją, pradėk nuo to, kiek žmonių nukentėjo, kur tai įvyko, kada. Tik po to pasakok apie eismo sąlygas, liudytojų parodymus, policijos komentarus. Dar vėliau gali įtraukti statistiką apie panašias avarijas tame kelio ruože.
Šis principas veikia ne tik dėl skaitytojų įpročių. Jei redaktorius turės trumpinti tavo straipsnį, jis kirps nuo pabaigos. Jei svarbiausia informacija bus apačioje – ji tiesiog išnyks. Be to, daugelis žmonių neskaito straipsnių iki galo. Jei svarbiausią dalyką pasakei pradžioje, bent jau pagrindinę žinią jie gavo.
Tačiau tai nereiškia, kad straipsnio pabaiga neturi vertės. Ten gali įdėti papildomą kontekstą, nuorodas į susijusius straipsnius, ekspertų nuomones, kurios nėra būtinos pagrindinei istorijai suprasti, bet praturtina ją.
Paragrafų struktūra ir skaitomumas
Vienas iš dažniausių klaidų, kurias matau skaitydamas internetinius straipsnius – per ilgi paragrafai. Tai, kas gerai atrodo spausdintoje knygoje, internete atrodo kaip neįveikiama teksto siena. Kai matai paragrafą iš 10 eilučių telefono ekrane, tiesiog nenori jo skaityti.
Idealus paragrafo ilgis internetiniam tekstui – 2-4 sakiniai. Taip, tai gali atrodyti neįprastai trumpa, bet taip yra daug lengviau skaityti. Kiekvienas paragrafas turėtų perteikti vieną mintį arba vieną faktą. Baigei mintį – pradėk naują paragrafą. Tai ne tik gerina skaitomumą, bet ir padeda tau pačiam aiškiau struktūruoti mintis.
Dar vienas svarbus dalykas – pirmas sakinio žodis. Stengiuosi vengti to, kad keli paragrafai iš eilės prasidėtų tuo pačiu žodžiu. Jei trys paragrafai iš eilės prasideda „Ekspertai sako”, „Ekspertai mano”, „Ekspertai teigia” – tai atrodo monotoniškai. Variuok sakinių struktūrą, naudok skirtingus įžanginius žodžius.
Tarpai tarp paragrafų taip pat svarbūs. Netgi tuščia vieta turi funkciją – ji leidžia akims pailsėti, padeda smegenims apdoroti informaciją. Nebijokit palikti oro tekste. Tai ne popierius, kur reikia taupyti vietą.
Citatos ir šaltinių įtraukimas
Naujienų straipsnis be citų – tai ne naujienų straipsnis, tai tavo nuomonės rašinys. Citatos suteikia tekstui patikimumo, parodo, kad informacija patvirtinta, kad kalbėjai su žmonėmis, kad tai ne tik tavo interpretacija. Bet kaip citatas naudoti efektyviai?
Pirma, citata turi pridėti vertės. Jei pareigūnas pasakė „Situacija yra sudėtinga”, tai nieko neduoda. Bet jei jis pasakė „Turime 48 valandas rasti sprendimą, kitaip įmonė bankrutuos ir 300 žmonių praras darbus” – tai jau konkreti, vertinga citata. Citatos turėtų būti specifinės, emocingos arba atskleidžiančios naują informaciją.
Antra, citatos turi būti tikslios. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet pakoreguoti žmogaus žodžius, kad jie skambėtų geriau, yra neetiška. Vienintelė išimtis – gramatiniai pataisymai, kurie nekeičia prasmės. Jei žmogus kalbėjo su „eeee” ir „aaaa”, galima tai išmesti, bet jo mintis turi likti ta pati.
Trečia, citatos turi būti priskirtos. Visada nurodyk, kas tai pasakė. „Ekspertai sako” yra per bendras variantas. „Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Jonas Petraitis sako” – daug geriau. Skaitytojas turi žinoti, kas yra informacijos šaltinis, kad galėtų pats įvertinti jo patikimumą.
Dar vienas patarimas – nevartok per daug citų iš eilės. Jei tekstas atrodo kaip citatų rinkinys su keliais tavo sakiniais tarp jų, kažkas ne taip. Citatos turėtų papildyti tavo pasakojimą, ne pakeisti jį.
Vizualinių elementų integravimas
Tekstas be jokių vizualinių elementų šiandien atrodo nebaigtas. Žmonės tikisi matyti nuotraukas, grafikus, vaizdo įrašus. Bet čia svarbu suprasti, kad vizualiniai elementai nėra tik dekoracija – jie turi funkciją.
Gera nuotrauka gali perteikti informaciją greičiau nei paragrafas teksto. Jei rašai apie potvynį, nuotrauka užlietų namų geriau parodo situacijos rimtumą nei bet kokie žodžiai. Bet nuotrauka turi būti aktuali ir kokybiška. Stock nuotraukos su šypsančiais žmonėmis biure, kai rašai apie ekonominę krizę, tik gadina įspūdį.
Infografikai puikiai tinka sudėtingai statistikai pavaizduoti. Jei turi daug skaičių, procentų, palyginimų – geriau padaryk grafiką nei rašyk visus tuos skaičius tekste. Žmonės informaciją vizualiai suvokia greičiau ir geriau įsimena.
Tačiau vizualiniai elementai turi būti tinkamai integruoti į tekstą. Jei nuotrauka įdėta atsitiktinai, nesusijusi su tuo, kas rašoma aplinkiniame tekste, tai tik blaško. Kiekvienas vizualinis elementas turėtų turėti aprašymą (caption), kuris paaiškina, kas pavaizduota ir kaip tai susiję su straipsniu.
Dar vienas aspektas – techninė pusė. Nuotraukos turi būti optimizuotos internetui. Jei straipsnis kraunasi 10 sekundžių, nes nuotraukos per didelės, žmonės tiesiog išeis. Naudok tinkamus formatų, spausdinimo dydžius, užtikrink, kad viskas greitai užsikrautų tiek kompiuteryje, tiek telefone.
Sąsajos su skaitytojais kūrimas
Informacinis blogas nėra vienpusis komunikacijos kanalas. Tai ne televizijos žinios, kur tu kalbi, o žmonės tik klauso. Internete žmonės tikisi galėti reaguoti, komentuoti, dalintis. Kaip tai integruoti į straipsnio rašymą?
Pirma, rašyk prieinamai. Tai nereiškia, kad reikia supaprastinti sudėtingas temas iki absurdo, bet reiškia, kad reikia vengti bereikalingo žargono. Jei naudoji specialų terminą, paaiškink jį. Jei rašai apie finansus ir mini „kvantitatyvinį švelninimą”, pridėk sakinį, kas tai yra. Ne visi tavo skaitytojai yra ekspertai toje srityje.
Antra, užduok klausimus. Straipsnio pabaigoje gali paklausti skaitytojų nuomonės. „Kaip jūs manote, ar šis sprendimas padės išspręsti problemą?” arba „Ar susidūrėte su panašia situacija?” Tai skatina žmones komentuoti, dalintis savo patirtimi.
Trečia, būk aktyvus komentaruose. Jei žmonės komentuoja tavo straipsnį, atsakyk jiems. Tai rodo, kad tau rūpi skaitytojai, kad vertini jų nuomonę. Net jei komentaras kritiškas, profesionalus atsakymas gali paversti kritiką į lojalų skaitytoją.
Dar vienas būdas įtraukti skaitytojus – naudoti antrojo asmens kreipinius. Vietoj „Žmonės turėtų žinoti” galima rašyti „Jūs turėtumėte žinoti”. Tai sukuria asmeninį ryšį, tarsi kalbėtum tiesiogiai su skaitytoju.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Rašyti gerus naujienų straipsnius informaciniam blogui nėra rocket science, bet reikalauja dėmesio detalėms ir supratimo, kaip žmonės skaito internete. Antraštė turi patraukti dėmesį ir būti konkreti, lyderis – iš karto atsakyti į pagrindinius klausimus, o visa kita informacija turi būti struktūruota nuo svarbiausios iki mažiau svarbios.
Paragrafai turi būti trumpi, citatos – vertingos ir tikslios, vizualiniai elementai – funkcionalūs, ne tik dekoratyviniai. Ir svarbiausia – atmink, kad rašai žmonėms, ne robotams. Tavo tekstas turi būti informatyvus, bet kartu ir įdomus skaityti. Tai balansas, kurį randi tik praktikuodamasis.
Nebijok eksperimentuoti su skirtingais formatais, stebėk, kokie straipsniai susilaukia daugiau dėmesio, mokykis iš savo klaidų. Kiekvienas straipsnis yra galimybė pagerinti savo įgūdžius. Ir dar viena mintis – skaityk kitų rašytus straipsnius kritiškai. Kas tau patinka jų darbuose? Kas nepatinka? Ką galėtum pritaikyti savo rašyme? Geriausi rašytojai yra tie, kurie niekada nenustoja mokytis.