Kodėl naujienų pranešimai vis dar veikia, kai visi kalba apie TikTok

Prisipažinsiu – kai pradėjau dirbti su įmonėmis, kurios norėjo išgarsėti, daugelis manęs klausdavo: „O gal geriau į influencerius investuoti?” Suprantu tą logiką. Visi matome, kaip kažkas per naktį tampa žvaigžde dėl vieno vaizdo įrašo. Bet štai ką pastebėjau per pastaruosius kelerius metus: įmonės, kurios nuosekliai dirba su žiniasklaida ir moka parašyti gerą naujienų pranešimą, auga stabiliau nei tos, kurios vien tikisi virališkumo.

2026-aisiais naujienų pranešimai nėra tie patys, kokie buvo prieš dešimtmetį. Jie tapo lankstesni, labiau orientuoti į konkrečias auditorijas, ir – svarbiausia – jie dabar veikia kartu su socialine žiniasklaida, o ne vietoj jos. Žurnalistai vis dar ieško gerų istorijų, tik dabar jie jas randa kitaip. Ir jei jūsų pranešimas nepasiekia jų per pirmąsias tris sekundes, jis tiesiog išnyksta informacijos sraute.

Matau, kaip įmonės daro tą pačią klaidą: jos rašo pranešimus sau, o ne žurnalistams ar galutinei auditorijai. Parašo keturis puslapius korporatyvinio teksto, prikimša jį žargonu ir stebiasi, kodėl niekas nerašo. O atsakymas paprastas – niekas neturi laiko to skaityti, o ir nėra ko pasakoti savo skaitytojams.

Kas iš tikrųjų privalo būti naujienų pranešime

Pirmiausia – antraštė, kuri sustabdo. Ne „UAB ‘Mūsų Įmonė’ praneša apie naują produktą”, o kažkas, kas verčia sustoti ir pagalvoti: „O, tai įdomu.” Pavyzdžiui, vietoj „Naujas programėlės atnaujinimas” geriau „Kaip viena funkcija sutaupė įmonėms 200 valandų per mėnesį”. Matote skirtumą? Antrasis variantas jau pasakoja istoriją ir žada konkrečią naudą.

Pirmasis paragrafas – tai jūsų elevator pitch. Jei žurnalistas neperskaitė toliau po pirmųjų 2-3 sakinių, jūs pralaimėjote. Čia turi būti atsakyta į klausimą „tai kas?” Kodėl tai svarbu dabar? Kodėl tai turėtų rūpėti skaitytojams? Kokia nauda? Daugelis įmonių pradeda nuo savo istorijos – „Įkurta 1995 metais, mūsų įmonė…” Stop. Niekas neskaito toliau.

Citatos – čia dauguma suklumpa. Jūsų vadovo citata neturi skambėti kaip iš metinio pranešimo investuotojams. „Džiaugiamės galėdami paskelbti…” – tai ne citata, tai užpildas. Gera citata skamba kaip gyvas žmogus, kalbantis apie tikrą problemą ar įžvalgą. „Matėme, kaip mūsų klientai praleidžia po 3 valandas kasdien tam pačiam darbui. Pagalvojome – turi būti geresnis būdas” – štai tai jau kažkas.

Faktai ir skaičiai. 2026 metais žmonės nori konkretumo. Ne „žymiai padidėjo”, o „išaugo 47%”. Ne „daug įmonių”, o „234 įmonės iš 12 šalių”. Konkretūs skaičiai daro jūsų pranešimą patikimesnį ir lengviau cituojamą. Žurnalistai mėgsta skaičius – jie padaro istoriją tvirtesnę.

Techninė pusė, kuri dažnai ignoruojama

Ilgis – čia nuomonės skiriasi, bet iš patirties galiu pasakyti: 300-500 žodžių pakanka. Jei negalite pasakyti savo naujienos per vieną puslapį, greičiausiai patys dar nesuprantate, kas ta naujiena. Išimtys būna, žinoma, bet jos retos. Geriau trumpas ir aiškus nei ilgas ir miglotas.

Multimedinė medžiaga – 2026-aisiais tai nebėra priedas, o būtinybė. Bet ne bet kokia. Jums reikia bent vieno aukštos kokybės vaizdo, kuris veiktų tiek spaudoje, tiek socialinėje žiniasklaida. Jei skelbiame produktą – produkto nuotrauka ant neutralaus fono. Jei tai apie žmones – autentiška nuotrauka, ne kažkas iš stock nuotraukų banko. Žurnalistai iš karto atpažįsta stock nuotraukas ir tai sumenkina jūsų patikimumą.

Video medžiaga tampa vis svarbenė. Net jei žurnalistas nerašys apie jus, jis gali panaudoti jūsų video savo socialinėje žiniasklaidoje. Paruoškite 15-30 sekundžių klipą, kuris veiktų be garso (su subtitrais). Tai nėra brangu – galima padaryti su telefonu, jei žinote, ką darote.

Kontaktinė informacija – skamba elementaru, bet nustebsite, kiek kartų mačiau pranešimus be aiškios kontaktinės informacijos. Vardas, pavardė, telefonas, el. paštas. Ne bendras info@, o konkretus žmogus, kuris tikrai atsakys. Ir tas žmogus turi būti pasiekiamas. Jei žurnalistas skambina 15:00 ir niekas neatsako, jūsų istorija tikriausiai atiteks konkurentui.

Platinimo strategija, kuri veikia dabar

Užmirškit masinio siuntimo laikų romantiką. Siųsti tą patį pranešimą 500 žurnalistų ir tikėtis rezultatų – tai kaip mesti butelį į vandenyną su žinute ir tikėtis atsakymo. Veikia personalizacija. Tai nereiškia, kad turite rašyti visiškai unikalų laišką kiekvienam, bet bent jau pirmą pastraipą pritaikykite konkrečiam žurnalistui.

Pasistudijuokite, ką žurnalistas rašė paskutinį mėnesį. Jei jis prieš savaitę rašė apie dirbtinį intelektą sveikatos priežiūroje, o jūsų produktas būtent apie tai – paminėkite jo straipsnį. „Mačiau jūsų straipsnį apie AI diagnostikoje – manau, mūsų sprendimas galėtų būti įdomus tęsinys tai temai.” Tai užtrunka 30 sekundžių, bet padidina atsakymo tikimybę trigubai.

Laikas – svarbu. Antradieniai ir trečiadieniai paprastai geriausi. Rytas – 8:00-10:00 – kai žurnalistai planuoja dieną. Penktadienio popietė? Užmirškit. Gruodis? Sunkus metas, nebent turite tikrai bombastišką naujieną. Sausio antra pusė – puikus laikas, visi ieško naujų istorijų.

Platformos pasirinkimas. Taip, vis dar yra PR platformų kaip PR Newswire ar Business Wire, bet jos brangios ir dažnai perteklinis sprendimas mažesnėms įmonėms. Tikslingas siuntimas per el. paštą vis dar veikia puikiai, jei darote tai protingai. LinkedIn tapo svarbia platforma – daugelis žurnalistų dabar aktyviai jį naudoja. Pasidalinkite savo pranešimu ten, pažymėkite relevantus žurnalistus (bet neperdarykite).

Klaidos, kurios užmuša jūsų pranešimą dar prieš jį perskaitant

Priedų siuntimas – 2026-aisiais niekas nenori atsisiųsti jūsų 5MB PDF failo. Viskas turi būti el. laiško tekste arba lengvai pasiekiama nuoroda. Jei žurnalistas turi daryti daugiau nei vieną paspaudimą, kad pamatytų jūsų naujieną, jūs jau pralaimėjote.

Žargono perpildymas. „Sinergija”, „ekosistema”, „disruptyvus” – šie žodžiai turėtų būti uždrausti. Rašykite kaip normalus žmogus. Jei negalite paaiškinti savo produkto dešimtmečiui, greičiausiai negalite paaiškinti ir žurnalistui. Paprastumas nugali visada.

Netikslūs ar perdėti teiginiai. „Pirmi pasaulyje” – ar tikrai? „Revoliucionuoja industriją” – rimtai? Žurnalistai yra skeptiški profesionalai. Jie patikrina. Ir jei jūsų teiginiai neišlaiko patikrinimo, jūs ne tik negausite publikacijos, bet ir sudeginsite tiltą ateičiai.

Ignoravimas atgalinio ryšio. Jei žurnalistas atsakė su klausimu ar prašo daugiau informacijos – atsakykite per valandą, maksimum dvi. Žurnalistai dirba su deadline’ais. Jei jūs neatsakote greitai, jie ras kitą šaltinį. Mačiau šimtus prarastų galimybių vien dėl lėto atsakymo.

Kaip išmatuoti, ar jūsų pranešimas sėkmingas

Publikacijų skaičius – tai akivaizdu, bet ne vienintelis rodiklis. Svarbiau – kur publikuota. Viena publikacija Delfi ar Verslo žiniose verta daugiau nei dešimt publikacijų mažuose, nežinomuose portaluose. Žiūrėkite į auditorijos dydį ir kokybę.

Srautai į svetainę. Jei gavote publikaciją, bet ji nesugeneravo jokio srauto – kažkas ne taip. Galbūt nuoroda buvo neaiški, galbūt istorija nebuvo pakankamai įtraukianti. Naudokite UTM parametrus, kad galėtumėte tiksliai sekti, kiek žmonių atėjo iš kiekvienos publikacijos.

Socialinės žiniasklaidos reakcijos. Ar žmonės dalijasi straipsniu? Ar komentuoja? Tai rodo, ar jūsų naujiena tikrai rezonuoja su auditorija. Kartais publikacija gali būti mažesnėje platformoje, bet jei ji generuoja daug socialinio engagement’o, jos vertė yra didžiulė.

Tiesioginiai kontaktai. Po gero pranešimo ir publikacijų turėtumėte gauti užklausų – potencialių klientų, partnerių, net talentų, norinčių prisijungti. Jei to nevyksta, galbūt jūsų pranešimas nepakankamai aiškiai komunikavo, ką darote ir kam tai svarbu.

Ateities tendencijos, kurias matau formuojantis

AI įrankiai keičia žaidimą, bet ne taip, kaip daugelis galvoja. Taip, galite naudoti ChatGPT parašyti juodraštį, bet jei tiesiog copy-paste’insite AI sugeneruotą tekstą, žurnalistai tai pastebės. AI tekstas turi tam tikrą „kvapą” – per daug glotnų, per daug generišką. Naudokite AI kaip pagalbininką, ne kaip autorius. Leiskite jam padėti struktūruoti mintis, bet jūsų balsas ir autentiškos įžvalgos turi dominuoti.

Mikro-influenceriai ir nišinė žiniasklaida tampa svarbesnė už masinę žiniasklaidą daugeliui įmonių. Geriau pasiekti 5,000 labai suinteresuotų žmonių per specializuotą podcastą ar newsletter’į nei 100,000 atsitiktinių žmonių per bendrą naujienų portalą. Identifikuokite, kur jūsų tikslinė auditorija gauna informaciją, ir fokusuokitės ten.

Interaktyvūs ir duomenų pagrįsti pranešimai. Jei galite pateikti unikalių tyrimų duomenų, savo industrijos įžvalgų ar net paprastos, bet gerai vizualizuotos infografikos – jūsų pranešimas išsiskiria. Žurnalistai mėgsta duomenis, nes tai padaro jų straipsnius tvirtesnius ir labiau dalijamais.

Video pranešimai. Kai kurios įmonės jau eksperimentuoja su video formatais – ne vietoj tradicinio pranešimo, bet kaip papildymas. 2-3 minučių video, kuriame CEO paaiškina naujieną žmogiškai ir autentiškai, gali būti galingas įrankis. Bet čia svarbu kokybė – blogai padarytas video daro daugiau žalos nei naudos.

Kai pranešimas tampa strategija, o ne vienkartine akcija

Štai ko dauguma įmonių nesupranta: vienas puikus naujienų pranešimas per metus nieko neduos. Reikia nuoseklumo. Kas ketvirtį turėtumėte turėti bent vieną solidžią naujieną. Tai gali būti naujas produktas, reikšmingas partnerystė, įdomūs tyrimų rezultatai, net įžvalgus komentaras apie industrijos tendencijas.

Sukurkite naujienų kalendorių. Suplanuokite iš anksto, kada ir ką skelbsite. Tai leidžia geriau pasiruošti, sukurti kokybišką medžiagą ir koordinuoti su kitomis rinkodaros iniciatyvomis. Geras pranešimas neturėtų būti izoliuotas – jis turėtų būti dalis platesnės komunikacijos strategijos.

Santykiai su žurnalistais statomi laikui bėgant. Po kiekvieno sėkmingo bendradarbiavimo palaikykite ryšį. Pasidalinkite įdomiu straipsniu, kurį matėte ir manote, kad jiems būtų įdomu. Pasveikinkite su jų publikacija, net jei ji ne apie jus. Kai ateis laikas jūsų kitam pranešimui, jūs jau būsite ne atsitiktinis vardas inbox’e, o pažįstamas kontaktas.

Mokykitės iš kiekvieno pranešimo. Kas veikė? Kas ne? Kuri antraštė generavo daugiau atsakymų? Kuris pranešimo formatas buvo efektyvesnis? Laikykite paprastą Excel lentelę su rezultatais ir įžvalgomis. Per metus pamatysite aiškius modelius, kurie padės tobulėti.

Naujienų pranešimai 2026-aisiais – tai ne apie spaudimą informacijos žurnalistams, o apie pasakojimą istorijų, kurios natūraliai rezonuoja. Įmonės, kurios tai supranta ir investuoja laiką į kokybišką komunikaciją, ne tik gauna daugiau publikacijų – jos stato ilgalaikį patikimumą ir matomumą, kuris virsta tikru verslo augimu. Tai nėra greitas triukas ar vienkartinis sprendimas, bet strategija, kuri veikia, jei ją darote nuosekliai ir protingai.