Kodėl dauguma naujienų straipsnių yra nuobodūs ir neskaitomi

Pirmiausia reikia pripažinti nemalonią tiesą – dauguma informacinių blogų publikuoja straipsnius, kuriuos skaito tik patys autoriai ir jų artimieji. Ne todėl, kad temos būtų neaktualios ar informacija nereikalinga, o todėl, kad tekstai parašyti taip, lyg būtų skirti robotams, o ne žmonėms.

Problema prasideda nuo pačios idėjos generavimo fazės. Daugelis autorių klausia savęs „apie ką rašyti?”, kai turėtų klausti „kokią problemą spręsti?”. Skirtumas milžiniškas. Pirmuoju atveju gauname dar vieną straipsnį apie „10 būdų padidinti produktyvumą”, antruoju – konkretų sprendimą žmogui, kuris negali susitvarkyti su elektroninio pašto srautu ir dėl to praleidžia svarbius susitikimus.

Kitas dažnas defektas – struktūros nebuvimas arba, priešingai, pernelyg griežta struktūra, kuri verčia tekstą atrodyti kaip mokyklinis referatas. Skaitydamas tokį straipsnį jauti, kad autorius tiesiog užpildė šabloną: įvadas, trys punktai su paantraštėmis, išvada. Techniškai viskas teisinga, bet skaityti neįmanoma.

Nuo idėjos iki pirmo sakinio: kas iš tikrųjų veikia

Gerų naujienų straipsnių idėjos neatsiranda žiūrint į tuščią ekraną. Jos atsiranda klausantis, stebint ir užsirašant. Jei nešiojate užrašų knygelę ar nenaudojate telefono pastabų – prarandate 90% potencialių temų.

Praktiškai tai atrodo taip: pastebite, kad trys skirtingi žmonės per savaitę skundžiasi ta pačia problema. Tai jau ne atsitiktinumas – tai tema. Arba matote naujieną, kuri sukelia stiprią emocinę reakciją. Kodėl? Kas konkrečiai jaudina? Jei galite atsakyti į šiuos klausimus – turite gerą atskaitos tašką.

Bet prieš pradedant rašyti, reikia atlikti paprastą testą: ar šią temą galite paaiškinti draugui per kavą per dvi minutes taip, kad jam būtų įdomu? Jei ne – arba tema per daug sudėtinga, arba patys jos dar nesuprantate. Abiem atvejais rašyti dar anksti.

Kai tema aiški, atėjo laikas struktūrai. Bet ne tai, ką manote. Užmirškite klasikinį „įvadas-pagrindinė dalis-išvada” šabloną. Vietoj to pagalvokite apie skaitytoją, kuris atėjo į jūsų straipsnį su konkrečiu klausimu. Kaip jį vestumėte per informaciją, kad jis gautų atsakymą ir dar kažko naujo išmoktų? Tai ir yra jūsų struktūra.

Antraščių anatomija: kodėl jūsų variantai neveikia

Antraštės – tai ne tik tekstas, paryškintas didesniu šriftu. Tai navigacijos sistema, kuri leidžia skaitytojui nuspręsti, ar verta skaityti toliau, ar galima peršokti į kitą sekciją.

Dažniausia klaida – abstrakčios, nieko nesakančios antraštės. „Pagrindinės tendencijos”, „Svarbu žinoti”, „Praktiniai patarimai” – šie pavadinimai nieko nepaaiškina ir nesukelia noro skaityti. Lyginant su „Kodėl jūsų dabartinis metodas niekada neveiks” arba „Trys dalykai, kuriuos darote klaidingai (ir kaip tai ištaisyti)” – skirtumas akivaizdus.

Geros antraštės turi būti specifinės, intriguojančios arba provokuojančios. Jos gali būti klausimu, teiginiu ar net iššūkiu. Bet jos negali būti nuobodžios. Jei rašydami antraštę jaučiate, kad ji skamba kaip iš vadovėlio – rašykite iš naujo.

Dar vienas aspektas – antraščių hierarchija. Daugelis autorių naudoja H2, H3, H4 lygius chaotiškai, lyg tai būtų tik dizaino elementai. Realybėje tai loginė struktūra, kuri padeda ir skaitytojui, ir paieškos sistemoms suprasti, kaip informacija organizuota. H2 – pagrindinės sekcijos, H3 – poskyrius, H4 – detalizacija. Ne atvirkščiai.

Rašymo procesas: kaip neužstrigti ties antru paragrafu

Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji (ir ne tik) autoriai – bandymas rašyti tobulą tekstą nuo pirmo sakinio. Tai garantuotas būdas praleisti tris valandas su vienu paragrafu ir galiausiai viską ištrinti.

Vietoj to veikia šis metodas: pirmiausia išpilkite visą turinį be redagavimo. Rašykite taip, lyg pasakotumėte draugui. Nekreipkite dėmesio į gramatiką, stilių ar struktūrą. Tiesiog iškelkite mintis į ekraną. Šis etapas turėtų užtrukti 30-50% viso rašymo laiko.

Kai turite žalią versiją, dabar galite redaguoti. Bet ne iš karto. Padarykite pertrauką – bent valandą, geriau kelias. Grįžę perskaitykite tekstą lyg pirmą kartą. Kur užstrigote? Kur nuobodu? Kur neaišku? Tai ir yra vietos, kurias reikia taisyti.

Redagavimo metu atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• Ar kiekvienas paragrafas turi vieną pagrindinę mintį?
• Ar sakiniai nėra per ilgi? (Daugiau nei 25 žodžiai – jau rizikinga zona)
• Ar nenaudojate per daug profesinio žargono?
• Ar yra konkretūs pavyzdžiai, o ne tik abstrakčios sąvokos?

Dar vienas svarbus momentas – pirmasis paragrafas. Jei jis neįtraukia per pirmus 2-3 sakinius, skaitytojas išeis. Todėl įvadas turi būti rašomas paskutinis, kai jau žinote, apie ką iš tikrųjų straipsnis ir kokią vertę jis teikia.

Faktų tikrinimas ir šaltinių valdymas: kaip nepasidaryt kvailiu

Informaciniame bloge patikimumas – tai viskas. Viena klaida, vienas netikrintas faktas gali sunaikinti visą jūsų reputaciją. Ir ne, „radau internete” nėra patikimas šaltinis.

Praktinė sistema atrodo taip: kiekvienam faktui, statistikai ar citatai turite turėti pirminį šaltinį. Ne straipsnį, kuris cituoja kitą straipsnį, kuris mini tyrimą, o patį tyrimą. Taip, tai užima daugiau laiko. Taip, tai varginantis darbas. Bet tai skirtumas tarp profesionalaus ir mėgėjiško turinio.

Kai rašote apie naujieną, visada patikrinkite datą. Informacija, kuri buvo aktuali prieš mėnesį, gali būti visiškai pasenusi dabar. Ypač tai aktualu technologijų, politikos ar sveikatos temose.

Dėl citatų – jei negalite rasti originalaus šaltinio, geriau išvis nenaudokite. „Kaip sakė Einšteinas” tipo citatos 90% atvejų yra išgalvotos arba priskiriamos ne tam žmogui. Patikrinkite per patikimas citavimo bazes arba pirminius šaltinius.

Vizualinė struktūra: kodėl jūsų tekstas atrodo kaip siena

Net puikiai parašytas tekstas gali būti neskaitytas, jei jis atrodo bauginančiai. Ilgi paragrafai be pertraukų, jokių sąrašų, jokios vizualinės hierarchijos – tai garantuotas būdas atbaidyti skaitytojus.

Paragrafai turėtų būti trumpi – 3-5 sakiniai maksimum. Taip, tai reiškia, kad kartais vienas sakinys bus atskiras paragrafas. Ir tai visiškai normalu internetiniam tekstui.

Sąrašai – jūsų geriausi draugai. Kai turite kelis punktus, pavyzdžius ar žingsnius – naudokite sąrašus. Jie lengvai skaitomi, lengvai suprantami ir lengvai įsimenami. Bet nenaudokite jų be reikalo – sąrašas dėl sąrašo yra toks pat blogas kaip ir jo nebuvimas, kai jis reikalingas.

Tarpai tarp sekcijų, paryškinimai svarbiems dalykams, citatos, įterptinės pastabos – visa tai padeda skaitytojui orientuotis tekste. Bet svarbiausia – naudokite šiuos elementus nuosekliai. Jei viename straipsnyje paryškinate terminus, kitame – svarbiausius teiginius, o trečiame – atsitiktinius žodžius, skaitytojas pasimes.

SEO ir skaitomumas: kaip rasti pusiausvyrą

Čia prasideda tikras iššūkis. Viena vertus, norite, kad straipsnį rastų paieškos sistemos. Kita vertus, norite, kad jį skaitytų žmonės. Ir dažnai šie tikslai konfliktuoja.

Raktinius žodžius reikia naudoti, bet natūraliai. Jei sakinys skamba keistai todėl, kad bandote įkišti tikslią frazę – perrašykite. Google algoritmai jau pakankamai protingi, kad suprastų sinonimus ir kontekstą. Skaitytojai – taip pat.

Meta aprašymai, antraštės, URL struktūra – visa tai svarbu SEO. Bet tai neturėtų diktuoti, kaip rašote patį tekstą. Geriau parašyti puikų straipsnį su vidutiniška SEO optimizacija nei vidutinišką straipsnį su puikia SEO.

Vienas praktinis patarimas: rašykite pirmiausia žmonėms, tada optimizuokite paieškos sistemoms. Ne atvirkščiai. Nes net jei SEO atves žmones į straipsnį, jie greitai išeis, jei tekstas skamba kaip robotas robotui.

Publikavimas ir po to: kas nutinka, kai paspaudžiate „skelbti”

Daugelis mano, kad publikavimas – tai pabaiga. Realybėje tai tik pradžia. Straipsnis be promocijos yra kaip koncertas be žiūrovų – galbūt puikus, bet niekas apie tai nesužinos.

Bet prieš publikuojant, dar vienas svarbus žingsnis – galutinis patikrinimas. Ne tik rašybos klaidų (nors ir jos svarbios), bet ir:

• Ar visi nuorodos veikia?
• Ar vaizdai užsikrauna?
• Ar straipsnis gerai atrodo mobiliuose įrenginiuose?
• Ar meta duomenys užpildyti?
• Ar publikavimo laikas optimalus jūsų auditorijai?

Po publikavimo stebėkite reakcijas. Ne tik statistiką (nors ir ji svarbi), bet ir komentarus, klausimus, atsiliepimus socialiniuose tinkluose. Tai vertingiausia informacija, kuri padės rašyti geresnius straipsnius ateityje.

Ir dar vienas dalykas, kurį daugelis ignoruoja – straipsnių atnaujinimas. Informacija sensta, atsiranda naujų duomenų, keičiasi kontekstas. Geras informacinis blogas reguliariai grįžta prie senesnių straipsnių ir juos atnaujina. Tai ne tik gerai SEO, bet ir rodo, kad rūpinatės savo skaitytojais.

Kai viskas pasakyta, bet dar yra ką pasakyti

Rašyti gerus naujienų straipsnius nėra raketų mokslas, bet tai ir ne kažkas, ką galima išmokti per savaitę. Tai įgūdis, kuris tobulėja su praktika, klaidomis ir nuolatiniu mokymusi.

Svarbiausia – nerašykite straipsnių dėl straipsnių. Rašykite, nes turite ką pasakyti. Rašykite, nes galite padėti. Rašykite, nes matote problemą, kurią galite išspręsti. Viskas kita – tik technika.

Ir nepamirškite, kad kiekvienas skaitytojas, kuris praleido laiką su jūsų straipsniu, suteikė jums dovaną – savo dėmesį. Gerbkite tą dovaną. Nerašykite šlamšto. Nerašykite, jei neturite ką pasakyti. Bet kai rašote – darykite tai gerai.

Galiausiai, nesistenkite būti tobuli. Geriau publikuoti gerą straipsnį šiandien nei laukti tobulo straipsnio, kuris niekada nepasirodys. Tobulumas – tai priešas baigtumo. O baigti straipsniai, net jei ne idealūs, visada geresni už tuos, kurie amžinai lieka juodraščių aplanke.