Kodėl daugelis naujienų straipsnių lieka neperskaitomi?

Žinote tą jausmą, kai atidarote straipsnį ir po kelių sekundžių jau norite jį uždaryti? Taip nutinka dažniau, nei galvojate. Statistika rodo, kad vidutinis skaitytojas praleidžia straipsnyje vos 37 sekundes. Tai reiškia, kad jūsų kruopščiai parengtas tekstas gali būti ignoruojamas greičiau nei spėjate pasakyti „clickbait”.

Problema slypi ne tik turinyje, bet ir būde, kaip jį pateikiate. Gali turėti geriausią istoriją pasaulyje, tačiau jei ji pateikta kaip vienas ilgas teksto blokas be aiškios struktūros – skaitytojui tai atrodo kaip neįveikiama siena. Ir žinote ką? Jis tiesiog eis kitur. Konkurencija dėmesio internete yra žiauri.

Tačiau yra gera žinia. Efektyvus naujienų straipsnių rašymas ir struktūrizavimas nėra raketos mokslas. Tai įgūdis, kurį galima išmokti ir nuolat tobulinti. Nesvarbu, ar esate naujokas, kuris ką tik pradeda rašyti savo pirmąjį blogą, ar patyręs žurnalistas, ieškantis būdų, kaip pagerinti savo tekstus – šis vadovas jums padės.

Pirmasis įspūdis: kaip sukurti antraštę, kuri verčia spustelėti

Antraštė yra jūsų pardavėjas. Ji dirba 24/7 ir turi vienintelį tikslą – pritraukti dėmesį ir įtikinti žmogų spustelėti. Jei antraštė nevykusi, viskas kita nebeturi reikšmės, nes niekas to neskaitys.

Geriausi antraščių pavyzdžiai paprastai atitinka bent vieną iš šių kriterijų: jie žada konkrečią naudą, sukelia smalsumą, kelia klausimą arba naudoja skaičius. Pavyzdžiui, „5 būdai padidinti pardavimus per savaitę” veikia geriau nei „Pardavimų didinimo strategijos”. Kodėl? Nes pirmasis variantas yra konkretus, matuojamas ir žada greitą rezultatą.

Bet atsargiai su clickbait spąstais. Taip, galite parašyti „Šis triukas pakeis jūsų gyvenimą amžiams!”, bet jei turinys neatitiks lūkesčių, skaitytojas pasijus apgautas ir niekada nebegrįš. Geriau žadėti mažiau ir viršyti lūkesčius, nei atvirkščiai.

Praktinis patarimas: parašykite 10 skirtingų antraščių variantų prieš pasirinkdami galutinį. Taip, dešimt. Tai gali atrodyti per daug, bet būtent šis procesas padeda rasti tą vieną, kuri tikrai veikia. Išbandykite skirtingus kampus, formuluotes, žodžių tvarką. Kartais devintasis ar dešimtasis variantas būna tas pats nugalėtojas.

Pirmas pastraipas sprendžia viską

Jei antraštė yra jūsų pardavėjas, tai pirmoji pastraipa – tai jūsų prekybos aikštelės pristatymas. Čia atsiskiria grūdai nuo pelų. Žmogus spustelėjo antraštę, dabar turite 3-5 sekundes įtikinti jį skaityti toliau.

Pirmoji pastraipa turi būti kaip mini-versija viso straipsnio. Ji turi atsakyti į pagrindinį klausimą: „Kodėl man turėtų rūpėti?” Jokių ilgų įžangų, jokios filosofijos, jokių bendrinių frazių. Iš karto į esmę.

Vienas iš efektyviausių būdų pradėti – užduoti klausimą arba pateikti stebinantį faktą. „Ar žinojote, kad 80% naujienų straipsnių niekada nėra perskaitomi iki galo?” Toks pradžios sakinys iš karto sukelia reakciją ir verčia skaityti toliau.

Kitas veikiantis metodas – pradėti nuo problemos, su kuria skaitytojas gali susitapatinti. Jei rašote apie laiko valdymą, pradėkite taip: „Vėl 23 valanda, o jūs vis dar sėdite prie kompiuterio, nors planavote baigti darbą 18 val.” Matote? Skaitytojas iš karto pagalvoja: „Tai apie mane!”

Atvirkštinė piramidė: kodėl svarbiausią informaciją reikia pateikti pirmiausia

Tradicinis žurnalizmas moko atvirkštinės piramidės principo, ir šis principas vis dar veikia puikiai. Esmė paprasta: svarbiausią informaciją pateikiate pradžioje, o mažiau svarbias detales – pabaigoje.

Kodėl tai svarbu? Nes žmonės skaito internete kitaip nei knygas. Jie skenuoja, pereina, grįžta atgal. Jei svarbiausia informacija paslėpta kažkur viduryje ar pabaigoje, didelė tikimybė, kad skaitytojas jos tiesiog nepasiekš.

Įsivaizduokite, kad rašote apie naują įmonės produktą. Prastas variantas: pradėti nuo įmonės istorijos, paskui kalbėti apie rinką, vėliau aptarti konkurentus, ir tik gale paminėti, kas naujo tame produkte. Geras variantas: iš karto pasakyti, kas naujo, kodėl tai svarbu, ir tik tada pateikti kontekstą bei detales.

Šis metodas turi dar vieną privalumą – jei redaktorius ar jūs pats vėliau nuspręsite sutrumpinti straipsnį, galite tiesiog kirpti nuo pabaigos, nes visos svarbiausios dalys jau pateiktos pradžioje.

Struktūra, kuri veda skaitytoją per tekstą kaip už rankos

Geras straipsnis yra kaip gerai suplanuota kelionė. Skaitytojas turi žinoti, kur jis yra, kur eina, ir kodėl verta ten nueiti. Jūsų užduotis – būti tuo gidu, kuris viską daro sklandžiai ir be streso.

Pirmiausia, naudokite antrastes ir poantrastes. Jos veikia kaip kelio ženklai, padedantys orientuotis tekste. Be to, daugelis žmonių pirmiausia perskaito visas antrastes, kad suprastų, ar straipsnis vertas jų laiko. Jei antraštės gerai parašytos, jos pasakoja istoriją net ir be pagrindinio teksto.

Pastraipos turi būti trumpos. Internete ideali pastraipa – tai 2-4 sakiniai. Taip, tai gali atrodyti neįprastai, jei esate pratę prie akademinio rašymo, bet internete tai veikia. Trumpos pastraipos lengviau skaitomos ekrane ir sukuria vizualinį „oro” jausmą.

Naudokite sąrašus, kai tinka. Skaitytojų akys natūraliai traukiamos prie punktų sąrašų ir numeruotų eilučių. Jie lengvai skaitomi, lengvai įsimenami ir suteikia struktūros. Bet neperdarykite – jei viskas yra sąrašas, tai nieko nėra ypatingo.

Loginis srautas tarp sekcijų yra kritinis. Kiekviena sekcija turėtų natūraliai vesti į kitą. Galite naudoti perėjimo frazes: „Dabar, kai supratome X, pažiūrėkime į Y” arba „Tai veda mus prie kito svarbaus punkto”. Šios mažos jungtys daro milžinišką skirtumą sklandumo jausme.

Faktai, citatos ir šaltiniai: kaip padidinti patikimumą

Gyvename post-tiesos eroje, kur bet kas gali parašyti bet ką internete. Todėl patikimumas yra jūsų konkurencinis pranašumas. Skaitytojai nori žinoti, kad informacija, kurią jiems pateikiate, yra tikra ir patikrinta.

Faktai ir statistika suteikia jūsų argumentams svorio. Bet čia yra gudrybė – nereikia perpildyti straipsnio skaičiais. Pasirinkite 2-3 itin įspūdingus faktus ir juos išryškinkite. Pavyzdžiui, vietoj „daugelis žmonių naudoja mobilius telefonus”, geriau: „78% žmonių tikrina savo telefoną per pirmąsias 15 minučių po pabudimo”.

Citatos atgaivina tekstą ir suteikia jam žmogiškumo. Ekspertų nuomonės padidina autoritetą, o realių žmonių citatos sukuria emocinį ryšį. Tačiau citatos turi būti tikros ir autentiškos. Skaitytojams jaučiant dirbtinumą, patikimumas žlunga.

Visada nurodykite šaltinius. Tai ne tik etikos klausimas, bet ir SEO pranašumas. Nuorodos į patikimus šaltinius rodo paieškos sistemoms, kad jūsų turinys yra gerai ištyrinėtas. Be to, jei cituojate kitus autorius ar tyrimus, nuoroda į originalą yra pagarba ir profesionalumas.

Praktinis patarimas: sukurkite sau įprotį rinkti įdomius faktus, statistiką ir citatas į atskirą dokumentą ar užrašų knygą. Kai rašysite kitą straipsnį, turėsite ką panaudoti ir nesugaišite laiko ieškodami.

Kalba ir stilius: kaip rašyti, kad būtų įdomu ir suprantama

Jūsų rašymo stilius yra jūsų balsas. Tai tas dalykas, kuris skiria jus nuo tūkstančių kitų rašančiųjų tą pačią temą. Bet stilius be aiškumo yra tik tuščias pozavimas.

Rašykite taip, kaip kalbate. Tai nereiškia, kad turite naudoti žargoną ar būti pernelyg neformalūs, bet jūsų tekstas turi skambėti žmogiškai. Jei sakinyje naudojate žodį, kurio niekada nepasakytumėte realiame pokalbyje, galbūt verta jį pakeisti.

Aktyvus balsas visuomet geresnis už pasyvų. „Įmonė priėmė sprendimą” skamba silpniau nei „Įmonės vadovas nusprendė”. Aktyvus balsas daro tekstą energingesnį ir aiškesnį. Pasyvus balsas dažnai naudojamas, kai norime kažką paslėpti arba atsakomybės išvengti.

Vengkite žargono ir sudėtingų terminų, nebent rašote labai specifinei auditorijai. Jei vis dėlto turite naudoti techninius terminus, paaiškinkite juos paprastai. Jūsų tikslas – ne įspūdį daryti savo žodynu, o būti suprastam.

Trumpi sakiniai veikia geriau nei ilgi. Tai ne reiškia, kad visi sakiniai turi būti trumpi – monotonija taip pat nuobodi. Bet jei pastebite, kad sakinys tęsiasi per tris eilutes, greičiausiai jį galima suskaidyti į du.

Vizualiniai elementai: ne tik papuošimas, bet būtinybė

Tekstas be vizualinių elementų šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje yra kaip maistas be prieskonių – techniškai valgomas, bet ne ypač patrauklus.

Vaizdai sulaiko dėmesį ir padeda perteikti informaciją greičiau nei žodžiai. Tyrimai rodo, kad straipsniai su vaizdais gauna 94% daugiau peržiūrų nei be jų. Bet ne bet koks vaizdas tinka – jis turi būti susijęs su turiniu ir kokybiškas.

Infografikai yra puikus būdas pateikti sudėtingą informaciją vizualiai. Jei jūsų straipsnyje yra daug statistikos ar procesų aprašymų, pagalvokite, kaip tai galėtumėte pavaizduoti grafiškai. Žmonės informaciją iš vaizdų įsisavina 60 000 kartų greičiau nei iš teksto.

Tarpo ir formatavimo svarba neįkainojama. Naudokite paryškinimą svarbiems punktams išskirti, kursyvą akcentams, citatas – citavimui. Bet neperdarykite – jei viskas paryškinta, tai nieko nėra paryškinta.

Vaizdo įrašai ir interaktyvūs elementai gali žymiai padidinti įsitraukimą. Jei turite galimybę įterpti trumpą vaizdo įrašą, kuris papildo jūsų tekstą, darykite tai. Statistika rodo, kad žmonės lieka puslapyje 88% ilgiau, kai jame yra vaizdo įrašas.

Kai viskas parašyta: redagavimas ir optimizavimas rezultatui

Pirmasis juodraštis niekada nėra galutinis variantas. Tikrasis rašymas prasideda redagavimo etape. Čia atsiskiria mėgėjai nuo profesionalų.

Padarykite pertrauką prieš redaguodami. Idealiu atveju, palaukite bent kelias valandas, o dar geriau – parą. Grįžę prie teksto su šviežiu žvilgsniu, pamatysite klaidas ir nelogiškumus, kurių nepastebėjote rašydami.

Skaitykite garsiai. Tai gali atrodyti keistai, bet tai vienas efektyviausių būdų pastebėti nenatūralias formuluotes, per ilgus sakinius ir ritmo problemas. Jei uždusite skaitydami, sakinys per ilgas. Jei kažkas skamba keistai, reikia performuluoti.

Tikrinkite faktus dar kartą. Net jei esate tikri, patikrinkite dar kartą. Viena klaida gali sugadinti visą straipsnio patikimumą. Įsitikinkite, kad visos nuorodos veikia, visi vardai parašyti teisingai, visos datos tikslios.

SEO optimizavimas neturėtų būti minčių pabaigoje. Įtraukite pagrindinį raktažodį į antraštę, pirmąją pastraipą ir kelis kartus tekste natūraliai. Naudokite alt tekstus vaizdams. Sukurkite meta aprašymą, kuris vilioja spustelėti. Bet niekada neaukokite skaitymo patirties dėl SEO – rašykite pirmiausia žmonėms, o tik tada – paieškos sistemoms.

Patikrinkite mobiliąją versiją. Daugiau nei 60% interneto srautas dabar vyksta per mobiliuosius įrenginius. Jūsų straipsnis turi atrodyti ir veikti puikiai telefone. Jei pastraipos per ilgos, vaizdai per dideli arba formatavimas sutrinka – prarandate didelę dalį auditorijos.

Kai žodžiai tampa veiksmais: kaip matuoti ir tobulinti rezultatus

Parašyti ir paskelbti straipsnį – tai tik pusė darbo. Kita pusė – suprasti, kaip jis veikia, ir mokytis iš to ateičiai.

Analizuokite metrikus, bet ne visus iš karto. Svarbiausios metrikos: peržiūros, laikas puslapyje, atmetimo rodiklis, socialiniai dalijimosi skaičiai. Šie rodikliai pasakoja, ar žmonės ne tik randa jūsų straipsnį, bet ir jį skaito, ir vertina pakankamai, kad pasidalintų.

Laikas puslapyje yra ypač svarbus. Jei vidutinis laikas yra 20 sekundžių, o jūsų straipsnis 2000 žodžių, tai reiškia, kad žmonės nesigilina. Galbūt problema antraštėje, kuri žada ne tai, kas tekste, arba pirmoji pastraipa nepakankamai įtraukianti.

Testuokite skirtingus variantus. Pabandykite skirtingas antrastes, skirtingas pirmąsias pastraipas, skirtingus vaizdus. A/B testavimas nėra tik didelių korporacijų privilegija – bet kas gali išbandyti du variantus ir pamatyti, kuris veikia geriau.

Klausykite atsiliepimų. Komentarai, el. laiškai, socialinių tinklų reakcijos – visa tai vertinga informacija. Kartais skaitytojai pastebi dalykų, kurių jūs nepastebėjote, arba klausia klausimų, kurie įkvepia naujų straipsnių idėjų.

Mokykitės iš savo geriausių straipsnių. Kai pastebite, kad vienas straipsnis veikia ypač gerai, išanalizuokite kodėl. Kas buvo kitaip? Tema? Antraštė? Struktūra? Laikas, kada paskelbėte? Bandykite atkartoti tuos elementus kituose straipsniuose.

Ir štai ko daugelis nepastebi: nesėkmės yra vertingesnės už sėkmes. Straipsnis, kuris nepasiteisino, moko daugiau nei tas, kuris viruso būdu išplito. Analizuokite, kas nepavyko, ir vengkite tų klaidų ateityje.

Galiausiai, atminkite, kad tobulėjimas yra procesas, o ne tikslas. Kiekvienas straipsnis yra galimybė tapti šiek tiek geresniu rašytoju. Neieškokite tobulybės – ieškokite pažangos. Rašykite reguliariai, eksperimentuokite drąsiai, mokykitės nuolat. Jūsų skaitytojai pastebės skirtumą, o jūsų rezultatai tai patvirtins. Dabar jau žinote, kaip tai daryti – liko tik pradėti.