Kodėl šiandien visi jaučiamės paskendę informacijoje?

Prisipažinkime – kiekvieną rytą pabundame ir pirmiausia siekiame telefono. Pranešimai, el. laiškai, naujienos, socialiniai tinklai… Dar nesuspėjome kavos išgerti, o jau esame bombarduojami šimtais informacijos gabaliukų. Skamba pažįstamai?

Problema ta, kad mūsų smegenys tiesiog nebuvo sukurtos tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Mokslininkai skaičiuoja, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su apie 34 gigabaitais informacijos. Tai daugiau nei 100 000 žodžių! Nesvarbu, ar dirbate versle, mokotės, ar tiesiog bandote būti informuoti – visi jaučiame tą patį spaudimą.

O kas dar blogiau? Didelė dalis tos informacijos yra arba nereikšminga, arba tiesiog klaidinga. Fake news, clickbait antraštės, manipuliuojantis turinys – visa tai konkuruoja dėl mūsų dėmesio. Todėl mokėjimas valdyti informacijos srautus tapo ne prabanga, o būtinybe.

Pirmasis žingsnis: išsivalykite savo skaitmeninę aplinką

Prieš pradedant kalbėti apie sudėtingas strategijas, pradėkime nuo pagrindų. Jūsų skaitmeninė aplinka dabar tikriausiai atrodo kaip perpildytas garažas – pilna daiktų, kurių niekada nenaudojate, bet vis tiek negalite išmesti.

Štai ką galite padaryti šiandien:

Atsisakykite nebereikalingų prenumeratų. Eikite per savo el. pašto dėžutę ir be gailesčio spauskite „unsubscribe” visam tam, ko nebeskaitote. Taip, net tam įdomiam biuleteniui, kurį tikitės kada nors perskaityti. Jei neskaitėte paskutinių dešimties laidų – neskaitysite ir kitos.

Išvalykite socialinių tinklų srautus. Nebijokite atsisakyti sekti puslapių ar žmonių, kurie nebeprideda vertės jūsų gyvenimui. Tai ne asmeniškas įžeidimas – tai savivalda. Jūsų laikas ir dėmesys yra riboti ištekliai.

Ištrinkite programėles, kurias naudojate tik „scroll’inimui”. Žinote tas programas, kurias atidarote automatiškai, kai nuobodu? Jos tikriausiai daro daugiau žalos nei naudos.

Viena mano pažįstama marketingo vadovė pasakojo, kad ištrynusi naujienų aplikacijas iš telefono, ji atgavo beveik dvi valandas per dieną. Dvi valandas! Įsivaizduokite, ką galėtumėte nuveikti su papildomu laiku.

Sukurkite savo informacijos filtravimo sistemą

Dabar, kai išvalėte aplinką, laikas kurti sistemą. Ne, jums nereikia tapti IT specialistu – tiesiog reikia kelių paprastų įrankių ir taisyklių.

RSS skaitytuvai – senasis, bet auksinis metodas. Taip, RSS vis dar gyvas ir puikiai veikia! Naudodami tokius įrankius kaip Feedly ar Inoreader, galite susikurti savo asmeninę naujienų lentą be algoritmų, kurie sprendžia, ką turėtumėte matyti. Jūs kontroliuojate šaltinius, jūs sprendžiate, kas svarbu.

Nustatykite konkrečius laiko langus informacijai. Vietoj to, kad tikrintumėte naujienas kas dešimt minučių, nustatykite 2-3 konkrečius laikus per dieną. Pavyzdžiui, 9 val. ryto, pietų metu ir 17 val. Už šių langų – jokių naujienų. Jūsų produktyvumas padėkos.

Naudokite „read it later” įrankius. Pocket, Instapaper ar tiesiog Chrome žymės – bet kas, kas leidžia išsaugoti straipsnį vėlesniam skaitymui. Radote įdomų straipsnį, bet dabar ne laikas? Išsaugokite ir skaitykite tada, kai tikrai turite laiko sutelkti dėmesį.

Štai praktinis patarimas: sukurkite tris atskiras informacijos kategorijas – „būtina žinoti dabar”, „įdomu, bet gali palaukti” ir „galbūt kada nors”. Didžioji dalis informacijos patenka į paskutines dvi kategorijas, ir tai visiškai gerai.

Kaip atskirti grūdus nuo pelų: patikimų šaltinių atranka

Čia prasideda tikrasis iššūkis. Kaip žinoti, kam tikėti? Ypač kai net rimtai atrodantys šaltiniai kartais skleidžia klaidinančią informaciją?

Pirma, išmokite atpažinti patikimus žurnalistinius šaltinius. Kokybiška žurnalistika turi tam tikrus požymius: nurodo šaltinius, pateikia kelias perspektyvas, atskiria faktus nuo nuomonių, turi aiškią redakcinę politiką. Jei straipsnyje matote tik emocijas ir jokių konkrečių faktų – tai raudona vėliavėlė.

Antras dalykas – diversifikuokite šaltinius. Neskaityti tik vieno laikraščio ar vienos naujienų svetainės. Skirtingi šaltiniai turi skirtingas perspektyvas, ir tai gerai. Tai nereiškia, kad turite skaityti viską – tiesiog turėkite 3-5 patikimus, bet skirtingus šaltinius.

Trečia, mokykitės atpažinti manipuliacines technikas. Clickbait antraštės, emociškai įkrautos frazės, absoliutūs teiginiai („visi žino”, „niekas neginčija”), anoniminiai šaltiniai kaip vienintelė informacijos bazė – visa tai turėtų kelti įtarimą.

Štai paprastas testas, kurį galite pritaikyti bet kuriam straipsniui:
– Ar autorius nurodo konkrečius šaltinius?
– Ar galiu patikrinti pateiktus faktus kitur?
– Ar straipsnis pateikia kelias perspektyvas?
– Ar antraštė atitinka turinį?
– Ar tekstas apeliaoja į logiką ar tik į emocijas?

Jei bent trims klausimams atsakėte „ne” – būkite atsargūs su tokia informacija.

Socialiniai tinklai: draugas ar priešas?

Socialiniai tinklai yra keista vieta informacijos požiūriu. Viena vertus, tai puikus būdas greitai sužinoti, kas vyksta. Kita vertus, tai tikra dezinformacijos pelkė.

Problema ta, kad socialinių tinklų algoritmai nesirūpina tiesa – jie rūpinasi įsitraukimu. Skandalingas, provokuojantis ar emociškai įkrautas turinys gauna daugiau dėmesio, todėl algoritmas jį rodo dažniau. Taip sukuriamas uždaras ratas, kur kokybė nukenčia dėl sensacingumo.

Kaip išlikti sveikam protui socialiniuose tinkluose?

Pirmiausia, niekada – NIEKADA – negaukite naujienų tik iš socialinių tinklų. Jei matote įdomų straipsnį, eikite į originalų šaltinį. Dažnai paaiškėja, kad antraštė, kuria dalijamasi, visiškai iškraipo tikrąjį turinį.

Antra, būkite skeptiški dėl visko, kas atrodo per daug gera (ar per daug bloga), kad būtų tiesa. Paprastai taip ir yra. Prieš dalindamiesi kažkuo, kas jus šokiravo ar supykdė, skirkite minutę patikrinti faktus.

Trečia, atkreipkite dėmesį į tai, kas dalijasi informacija. Ar tai patikimas šaltinis? Ar jie turi istoriją dalintis patikima informacija? Ar tai gali būti botas ar fake paskyra?

Vienas paprastas triukas: jei kažkas socialiniuose tinkluose teigia kažką kategoriškai ir be šaltinių – tikriausiai tai tik nuomonė, ne faktas. O nuomonės, kaip žinome, gali būti labai įvairios.

Technologijos, kurios padeda, o ne trukdo

Gerai, pakalbėkime apie konkrečius įrankius, kurie gali palengvinti jūsų gyvenimą.

Naujienų agregatoriai. Jau minėjau RSS skaitytuvus, bet yra ir daugiau. Google News, Apple News, Flipboard – visi jie gali būti naudingi, jei juos tinkamai sukonfigūruojate. Raktas yra skirti laiko nustatymams, o ne tiesiog priimti numatytuosius.

Faktų tikrinimo įrankiai. Svetainės kaip Snopes, FactCheck.org ar mūsų regione Delfi Melo Detektorius gali padėti greitai patikrinti abejotinus teiginius. Yra net naršyklės plėtiniai, kurie automatiškai įspėja apie nepatikimus šaltinius.

Blokavimo įrankiai. Kartais geriausias būdas valdyti informaciją yra jos paprasčiausiai neturėti. Įrankiai kaip Freedom ar Cold Turkey gali blokuoti blaškančias svetaines tam tikrais laiko tarpais. Skamba drastiškai, bet kartais tai būtina.

Priminimų sistemos. Naudokite savo telefono ar kompiuterio priminimus, kad nustatytumėte informacijos vartojimo limitus. „Buvai socialiniuose tinkluose 30 minučių šiandien” – toks priminimas gali būti labai blaivus.

Bet nepamirškite – įrankiai yra tik įrankiai. Jie neišspręs problemos, jei neturite aiškios strategijos ir disciplinos. Tai kaip sporto salė – narystė nieko neduoda, jei ten neisite.

Kritinio mąstymo įgūdžiai kasdienybėje

Visa tai, apie ką kalbėjome, grįsta vienu pagrindiniu įgūdžiu – kritiniu mąstymu. Ir ne, tai ne kažkas, su kuo reikia gimti. Tai įgūdis, kurį galima išmokti ir tobulinti.

Užduokite klausimus. Visada. Kas tai sako? Kodėl jie tai sako? Kokia jų motyvacija? Kokie įrodymai? Ar yra alternatyvių paaiškinimų? Šie paprasti klausimai gali apsaugoti nuo daugybės klaidų.

Ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnis rašo apie tyrimą – raskite patį tyrimą. Jei kalba apie statistiką – patikrinkite originalius duomenis. Dažnai paaiškėja, kad interpretacija labai skiriasi nuo originalios informacijos.

Būkite atsargūs su patvirtinimo šališkumu. Mes visi turime tendenciją ieškoti informacijos, kuri patvirtina mūsų įsitikinimus, ir ignoruoti tą, kuri jiems prieštarauja. Sąmoningai ieškokite nuomonių, su kuriomis nesutinkate. Tai nepatogus, bet labai naudingas pratimas.

Pripažinkite, ko nežinote. Vienas didžiausių kritinio mąstymo aspektų yra gebėjimas pasakyti „nežinau” arba „nesu tikras”. Nereikia turėti nuomonės apie viską. Kartais sveikiausia reakcija į naują informaciją yra „įdomu, reikia daugiau pasidomėti”.

Viena mano mokytoja kartą pasakė: „Išsilavinimas – tai ne žinių kiekis, o gebėjimas mąstyti.” Tai ypač tiesa informacijos amžiuje. Faktai keičiasi, bet kritinio mąstymo įgūdžiai lieka.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Žinote, kas įdomiausia? Kai pradedi valdyti informacijos srautus, gyvenimas tampa ne tik paprastesnis, bet ir įdomesnis. Skamba paradoksaliai, tiesa? Bet kai nebesi paskendęs informacijos jūroje, gali iš tikrųjų sutelkti dėmesį į tai, kas svarbu.

Pradėkite mažai. Nebandykite iš karto įgyvendinti visų šiame straipsnyje paminėtų patarimų. Pasirinkite vieną ar du dalykus, kurie labiausiai rezonuoja su jumis, ir pradėkite nuo jų. Galbūt tai bus socialinių tinklų valymas. Galbūt RSS skaitytuvo sukūrimas. Galbūt tiesiog sprendimas tikrinti naujienas tik du kartus per dieną.

Svarbu suprasti, kad tai ne vienkartinis veiksmas – tai nuolatinis procesas. Informacijos kraštovaizdis nuolat keičiasi, ir jūsų strategijos taip pat turės keistis. Kas veikė prieš metus, gali nebeveikti dabar. Ir tai visiškai gerai.

Atminkite, kad tikslas nėra suvartoti kuo daugiau informacijos. Tikslas – suvartoti teisingą informaciją tinkamu laiku. Kokybė, ne kiekybė. Tai kaip su maistu – geriau suvalgyti vieną maistingą patiekalą nei dešimt greito maisto užkandžių.

Ir paskutinis dalykas – būkite kantrūs sau. Mes visi kartais paspaudžiame tą clickbait nuorodą. Visi kartais praleidžiame per daug laiko beprasmiškai slankiodami naujienų srautą. Tai žmogiška. Svarbu ne būti tobulam, o būti geresniam nei vakar.

Skaitmeninė erdvė niekur nedingsta. Informacijos srautai tik didės. Bet su tinkamomis strategijomis, įrankiais ir įgūdžiais galite ne tik išgyventi šioje aplinkoje, bet ir klestėti. Galite būti informuotas, bet ne perkrautas. Galite būti prisijungęs, bet ne priklausomas. Galite valdyti informaciją, o ne leisti jai valdyti jus.

Ir tai, draugai, yra tikroji skaitmeninė laisvė.