Mes visi esame potencialios aukos

Pasakysiu atvirai – dezinformacija neveikia taip, kaip dauguma žmonių įsivaizduoja. Ji neatsiranda tik „kvailiems” ar „naïviems” žmonėms. Ji veikia kiekvienam iš mūsų, nes yra sukurta taip, kad apeitų kritinį mąstymą ir tiesiogiai pataikytų į emocijas. Baimė, pyktis, pasipiktinimas – tai yra dezinformacijos kuras.

Ir šiandien, kai naujienų srautas nesustoja nė minutei, kai kiekvienas gali tapti „žurnalistu” su telefonu rankose – atskirti tiesą nuo manipuliacijos tapo tikru iššūkiu. Bet ne neįveikiamu.

Pirmasis signalas: emocija prieš faktą

Kai skaitai naujieną ir pirmoji reakcija yra stipri emocinė – sustok. Tai nereiškia, kad žinia melaginga, bet tai yra pirmas ženklas, kad reikia papildomos patikros. Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kad emociškai įkrauto turinio žmonės nebetikrino – jie tiesiog dalijasi.

Paklausk savęs: ar šis straipsnis bando mane supykdyti? Ar jis verčia mane jaustis išgąsdintam? Jei atsakymas „taip” – tai dar nereiškia melo, bet reiškia, kad reikia kvėptelėti ir pažiūrėti atidžiau.

Šaltinis – ne tik pavadinimas

Daugelis žmonių pasitiki šaltiniu vien dėl to, kad jo pavadinimas skamba solidžiai. „Lietuvos naujienos”, „Europos balsas”, „Tiesos žurnalas” – tokie pavadinimai gali būti sukurti per penkias minutes. Pavadinimas nėra reputacija.

Verta patikrinti kelis dalykus:

• Ar svetainėje yra aiški redakcija su realiais žmonėmis?
• Ar tą pačią naujieną rašo kiti patikimi šaltiniai?
• Ar straipsnis turi datą ir autorių?
• Ar nuorodos straipsnyje veda į realius dokumentus ar tiesiog į kitus to paties portalo straipsnius?

Jei į daugumą šių klausimų atsakymas yra „ne” – turėtum rimtai suabejoti tuo, ką skaitai.

Nuotraukos meluoja dažniau nei tekstas

Vienas iš labiausiai paplitusių dezinformacijos metodų – sena ar iš konteksto ištraukta nuotrauka, pateikiama kaip nauja įvykio iliustracija. Žmogus pamato dramatiškus vaizdus ir nebesigilina į tekstą.

Sprendimas paprastas ir greitas – Google Images arba TinEye atvirkštinė paieška. Įkelk nuotrauką ir per kelias sekundes sužinosi, ar ji tikrai nauja, ar buvo naudota prieš penkerius metus visiškai kitame kontekste. Šis vienas įprotis gali apsaugoti nuo daugybės klaidingų įsitikinimų.

Kai visi kalba apie tą patį – tai dar ne tiesa

Socialiniuose tinkluose veikia vadinamasis „echo chamber” efektas. Jei dešimt tavo draugų pasidalijo ta pačia žinia – ji atrodo patikima. Bet realybėje tie dešimt žmonių galėjo visi pasidalinti iš to paties vieno šaltinio, kuris yra klaidingas.

Populiarumas nėra tiesos kriterijus. Dezinformacija plinta greičiau nei tiesa – tai ne mano nuomonė, tai moksliškai patvirtintas faktas, kurį 2018 metais paskelbė MIT tyrėjai žurnale „Science”. Klaidingos naujienos socialiniuose tinkluose pasiekia šešis kartus daugiau žmonių nei teisingos.

Trys įrankiai, kuriuos turėtum žinoti

Nereikia būti žurnalistu ar tyrinėtoju, kad galėtum tikrinti informaciją. Štai kas tikrai veikia:

• Snopes.com ir AFP Fact Check – tarptautiniai faktų tikrinimo portalai
• Demaskuok.lt – lietuviškas dezinformacijos sekimo projektas
• Google News – leidžia pamatyti, ar naujieną patvirtina keli nepriklausomi šaltiniai

Naudoti juos užtrunka ne daugiau kaip dvi minutes. Ir dažnai tos dvi minutės keičia viską.

Kritinis mąstymas – tai ne cinizmas, tai higiena

Baigiant norisi pasakyti štai ką: gebėjimas atpažinti dezinformaciją nėra apie tai, kad niekuo nepasitikėtum. Tai apie tai, kad pasitikėtum protingai. Kaip plauname rankas prieš valgį ne todėl, kad visi žmonės nešvarūs, o todėl, kad tai protinga higiena – taip ir informacijos tikrinimas yra tiesiog proto higiena šiuolaikiniame pasaulyje.

Dezinformacija egzistuoja tol, kol mes ją leidžiame egzistuoti – kol dalinamės negalvodami, kol reaguojame prieš tikrindami, kol pasitikime dėl to, kad kažkas skamba įtikinamai. Kiekvienas iš mūsų, kuris sustoja ir patikrina prieš spausdamas „share” – yra mažas, bet realus pokytis informacinėje erdvėje. O maži pokyčiai, kai jų yra daug, tampa dideliais.