Kas iš tikrųjų valdo tai, ką matai ekrane?

Atidarai mėgstamą naujienų portalą. Matai antraštę, kuri tave papiktina, suintriguoja arba priverčia širdį plakti greičiau. Spaudžiai. Skaitai. Dalijies. Ir taip kiekvieną dieną – nesusimąstydamas, kad kažkas labai kruopščiai nusprendė, jog būtent ši istorija turi pasiekti tavo akis.

Naujienų portalai jau seniai nėra tik informacijos perdavėjai. Jie yra nuomonės formuotojai, emocijų valdytojai ir – drąsiai sakykime – manipuliavimo mašinos. Ne visada piktavališkos, bet visada turinčios tikslą.

Algoritmas žino tave geriau nei tu pats

Didieji portalai naudoja rekomendacijų algoritmus, kurie seka kiekvieną tavo judesį: kiek laiko praleidai prie straipsnio, ką perskaitei iki galo, ką ignoravai. Sistema mokosi. Ir ji labai greitai supranta, kad tu reaguoji į skandalus, nelaimes ar politinius konfliktus stipriau nei į teigiamas naujienas.

Rezultatas? Tau rodoma daugiau to, kas sukelia reakciją. Ne to, kas svarbu. Ne to, kas tikslu. O to, kas veikia. Tai vadinama „engagement” optimizavimu – ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl socialiniai tinklai bei portalai pilni negatyvo.

Redaktorius irgi nėra neutralus

Algoritmas – tik pusė istorijos. Kita pusė – žmonės, kurie kiekvieną rytą nusprendžia, kokia naujiena eina į viršų, kokia – į apačią, o kokia – visai nerodoma.

Redakciniai sprendimai niekada nebūna visiškai objektyvūs. Juos formuoja portalą finansuojantys reklamuotojai, savininkų politinės simpatijos, žurnalistų asmeniniai įsitikinimai ir – dažnai – paprasčiausias noras gauti kuo daugiau paspaudimų. Antraštė „Politikas padarė klaidą” ir „Politikas sugriovė šalį” – tai apie tą patį įvykį, bet sukelia visiškai skirtingas emocijas. Ir tai nėra atsitiktinumas.

Clickbait – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas

Mes visi juokiamės iš sensacingų antraščių. Bet problema gilesnė nei atrodo. Kai žmogus kasdien skaito perdėtas, emociškai įkrautas antraštes, jo suvokimas apie realybę pamažu iškraipomas. Pasaulis atrodo pavojingesnis, politikai – korumpuotesni, ateitis – beviltiškesnė.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie intensyviai skaito naujienas, dažnai pervertina nusikalstamumo lygį, krizių mastą ir socialinių problemų rimtumą. Tai nėra atsitiktinis šalutinis efektas – tai sistema, kuri veikia taip, kaip suprojektuota.

Ką su tuo daryti – ir kodėl tai tavo pasirinkimas

Čia nėra lengvo atsakymo tipo „tiesiog neskaityk naujienų”. Informacija reikalinga. Bet reikalingas ir kritinis žvilgsnis į tai, kaip ji pateikiama ir kodėl.

Verta reguliariai keisti šaltinius. Lyginti, kaip tą patį įvykį aprašo skirtingi portalai. Pastebėti, kada antraštė žaidžia su emocijomis, o ne perteikia faktus. Ir kartais – tiesiog sustoti prieš dalijantis kažkuo, kas sukėlė stiprią reakciją, ir paklausti savęs: ar aš tikrai žinau visą istoriją?

Naujienų portalai formuoja visuomenės nuomonę – tai faktas. Bet galutinis sprendimas, ką su ta nuomone daryti, vis dar yra tavo rankose. Kol kas.