Kodėl mažose organizacijose naujienos dažnai lieka nerašytos

Daugelis mažų organizacijų – nuo vietos bendruomenių iki nedidelių verslo įmonių – susiduria su ta pačia problema: vyksta įdomūs dalykai, bet niekas apie juos neparašo. Vadovai ir darbuotojai dažnai galvoja, kad jų veikla per menka, kad būtų verta viešinimo, arba tiesiog neturi laiko ir žinių, kaip tai padaryti tinkamai.

Tiesą sakant, problema ne tiek dėl gebėjimų trūkumo, kiek dėl klaidingo požiūrio. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad naujiena turi būti kažkas grandiozinio – naujas produktas, didelis renginys ar svarbus apdovanojimas. Tačiau realybė kitokia. Net ir nedideli pasiekimai, nauji komandos nariai ar įdomios iniciatyvos gali tapti vertingu turiniu, jei mokate juos tinkamai pateikti.

Kitas dažnas barjeras – baimė rašyti. Žmonės mano, kad reikia būti profesionaliu žurnalistu, kad parašytum tinkamą naujieną. Bet mažose organizacijose autentiškumas ir nuoširdumas dažnai veikia geriau nei tobulai nušlifuotas, bet beasmenis tekstas. Jūsų bendruomenė ar klientai nori girdėti tikrą istoriją, ne korporatyvinę retoriką.

Kas iš tikrųjų yra verta dėmesio

Pirmasis žingsnis – išmokti atpažinti naujieną savo kasdienėje veikloje. Daugelis vertingų istorijų lieka nepapasakotos tiesiog todėl, kad žmonės jų nepastebėjo arba neįvertino.

Pagalvokite apie savo organizaciją. Ar neseniai įdarbinote naują žmogų su įdomia patirtimi? Tai naujiena. Ar jūsų komanda išsprendė sudėtingą problemą klientui? Tai naujiena. Ar dalyvavote bendruomenės renginyje? Ir tai gali būti naujiena, jei mokate ją tinkamai pateikti.

Geros naujienos paprastai turi bent vieną iš šių elementų: žmonės (nauji veidai, pasiekimai, istorijos), pokyčiai (naujos paslaugos, procesai, partnerystės), įvykiai (renginiai, susitikimai, bendradarbiavimas) arba rezultatai (pasiekti tikslai, skaičiai, atsiliepimai). Jei jūsų istorija turi bent vieną iš šių dalykų ir gali būti įdomi bent daliai jūsų auditorijos, ji verta dėmesio.

Svarbu suprasti ir tai, kad ne kiekviena naujiena turi būti skirta visiems. Kai kurios istorijos labiau domins jūsų darbuotojus, kitos – klientus, trečios – vietos bendruomenę. Tai normalu. Geriau parašyti konkrečiai auditorijai skirtą naujieną, nei bandyti patikti visiems ir galiausiai nesudominti nieko.

Kaip parašyti naujieną, kuri bus perskaityta

Kai jau nusprendėte, apie ką rašysite, atėjo laikas sudėlioti žodžius į tekstą. Čia daugelis pradedančiųjų suklysta – jie pradeda nuo ilgų įvadinių frazių arba bando skambėti per daug oficialiai.

Geriausia naujienos struktūra yra paprasta: pradėkite nuo svarbiausios informacijos. Pirmame sakinyje ar pastraipoje turėtų būti atsakyta į pagrindinius klausimus – kas, ką, kada, kur. Vėliau galite plėsti detales, pridėti konteksto, citatas ar papildomos informacijos.

Pavyzdžiui, vietoj „Džiugu pranešti, kad mūsų organizacija, siekdama plėtoti veiklą ir gerinti paslaugų kokybę…” geriau rašyti: „Nuo kovo mėnesio mūsų komandą papildys trys nauji specialistai, kurie padės greičiau aptarnauti klientus.”

Tekstas turėtų būti glaustus, bet ne sausas. Vienas ar du sakiniai apie tai, kodėl ši naujiena svarbi, padeda skaitytojui suprasti kontekstą. Jei galite, įtraukite citatą – tai suteikia tekstui gyvumo. Nebūtina cituoti generalinio direktoriaus; kartais paprastas komandos nario komentaras skamba autentiškiau ir įdomiau.

Vizualinė pusė: nuotraukos ir formatavimas

Tekstas be vaizdinės medžiagos šiandien beveik neturi šansų. Žmonės naršo greitai, ir nuotrauka ar grafinė iliustracija gali būti tas elementas, kuris pritraukia dėmesį.

Nebūtina turėti profesionalaus fotografo. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai daro pakankamai geras nuotraukas naujienoms. Svarbu tik laikytis kelių paprastų principų: geras apšvietimas (natūrali dienos šviesa veikia puikiai), aiškus objektas (ne per daug elementų kadre) ir žmonės (nuotraukos su žmonėmis paprastai veikia geriau nei tik daiktų ar pastatų).

Jei rašote apie naują darbuotoją, papildomai pridėkite jo nuotrauką. Jei apie renginį – kelias nuotraukas iš įvykio. Jei apie naują produktą ar paslaugą – parodykite jį veiksmui. Vizualinis turinys ne tik patrauklesnis, bet ir padeda geriau suprasti istoriją.

Formatavimas taip pat svarbus. Ilgi, neskaidyti tekstų blokų niekas neskaito. Skaidykite tekstą į trumpesnes pastraipas, naudokite tarpinius antraščių, jei naujiena ilgesnė. Svarbią informaciją galite paryškinti, bet neperdirbkite – per daug formatavimo elementų atrodo chaotiškai.

Kur ir kaip platinti savo naujienas

Parašyti naujieną – tai tik pusė darbo. Dabar reikia, kad ją pamatytų žmonės. Mažoms organizacijoms nebūtina turėti sudėtingos platinimo strategijos, bet keletas pagrindinių kanalų turėtų būti naudojami nuosekliai.

Jūsų svetainė turėtų būti pagrindinis naujienų šaltinis. Net jei ji paprasta, turėtų būti skyrius, kur reguliariai skelbiamos naujienos. Tai ne tik informuoja lankytojus, bet ir rodo, kad organizacija gyva ir aktyvi. Be to, paieškos sistemos mėgsta reguliariai atnaujinamą turinį.

Socialiniai tinklai – kitas būtinas kanalas. Nebūtina būti visur – geriau pasirinkti vieną ar du tinklus, kur yra jūsų auditorija, ir ten būti aktyviais. Facebook vis dar veikia gerai bendruomenėms ir vietiniam verslui, LinkedIn tinka profesionaliems ryšiams, Instagram – jei jūsų veikla vizualiai patraukli.

Kai skelbiate socialiniuose tinkluose, nepakanka tiesiog įdėti nuorodos į svetainę. Parašykite trumpą, intriguojantį įvadinį tekstą, pridėkite nuotrauką, galbūt užduokite klausimą, skatinantį diskusiją. Kiekvienas socialinis tinklas turi savo specifiką, bet pagrindinis principas tas pats – turite sudominti žmogų, kuris greitai slenka per srautą.

El. pašto naujienlaiškiai taip pat neturėtų būti pamiršti. Jei turite bent nedidelę kontaktų bazę, reguliarus naujienlaiškis su svarbiausiais įvykiais gali būti labai efektyvus. Žmonės, kurie prenumeruoja jūsų naujienas, jau yra suinteresuoti – tai jūsų lojaliausia auditorija.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Net ir geromis intencijomis rašydami naujienas, lengva suklysti. Viena dažniausių klaidų – per didelis savęs gyrimas. Žinoma, norite parodyti savo organizaciją geriausios pusės, bet jei kiekviena naujiena skamba kaip reklama, žmonės nustos skaityti.

Geriau rašyti apie konkrečius faktus, rezultatus ir žmonių istorijas, nei naudoti abstrakčius teiginius apie „aukščiausią kokybę” ar „išskirtinį profesionalumą”. Leiskite faktams kalbėti už save. Jei jūsų paslauga tikrai gera, tai atsispindės konkrečiuose pavyzdžiuose ir klientų atsiliepimų.

Kita problema – nereguliarus skelbimas. Kartais organizacijos entuziazmu paskelbia kelias naujienas per savaitę, o paskui tyli kelis mėnesius. Geriau turėti paprastą, bet nuoseklų grafiką – pavyzdžiui, viena naujiena per dvi savaites – nei chaotiškai šokti nuo aktyvumo į tylą.

Dar viena klaida – ignoruoti savo auditoriją. Jei rašote tik apie tai, kas įdomu jums, bet ne jūsų skaitytojams, rezultatai bus prasti. Kartais verta sustoti ir pagalvoti: ar tai tikrai domina mano auditoriją? Ar tai jiems aktualu? Ar tai suteikia vertės?

Techninės klaidos taip pat svarbu. Rašybos ir gramatikos klaidos mažina patikimumą. Nereikia būti tobulam, bet bent jau paprašykite kito žmogaus perskaityti prieš skelbiant. Šviežios akys dažnai pastebi tai, ko autorius nepastebėjo.

Kaip matuoti sėkmę ir tobulėti

Svarbu ne tik rašyti ir skelbti, bet ir stebėti, kas veikia, o kas ne. Net mažos organizacijos gali naudoti paprastus įrankius, kad suprastų, kokios naujienos sulaukia daugiausia dėmesio.

Jei naudojate svetainę, Google Analytics (nemokamas įrankis) gali parodyti, kurios naujienos sulaukia daugiausiai peržiūrų, kiek laiko žmonės praleidžia skaitydami, iš kur ateina skaitytojai. Socialiniuose tinkluose galite matyti patiktuką, komentarų ir pasidalinimų skaičių. El. pašto naujienlaiškių platformos rodo atidarymo ir paspaudimų rodiklius.

Bet skaičiai – ne viskas. Kartais svarbesnė yra kokybinė grįžtamoji informacija. Ar žmonės klausia papildomų klausimų? Ar jie mini jūsų naujienas susitikimuose? Ar tai skatina veiksmus – registracijas, užklausas, dalyvavimą? Šie dalykai gali būti svarbesni už peržiūrų skaičių.

Tobulėti reikia nuosekliai. Kas kelis mėnesius verta peržiūrėti, kas veikė geriausiai, ir bandyti suprasti kodėl. Galbūt tam tikros temos labiau domina jūsų auditoriją? Galbūt tam tikras laikas ar diena geriau tinka skelbimui? Galbūt tam tikras nuotraukų stilius labiau traukia dėmesį?

Kai naujienos tampa įpročiu, o ne našta

Pradžioje naujienos rašymas gali atrodyti kaip papildoma našta, dar vienas darbas sąraše. Bet kai tai tampa reguliariu įpročiu, procesas tampa paprastesnis ir greitesnis. Jūs pradėsite automatiškai pastebėti naujienas savo kasdienėje veikloje, greičiau formuluoti mintis, geriau suprasti savo auditoriją.

Svarbu nesiekti tobulumo. Geriau skelbti paprastą, autentišką naujieną, nei neskelbti nieko, laukiant tobulos progos ar tobulo teksto. Jūsų auditorija vertins nuoširdumą ir nuoseklumą labiau nei retą, bet tobulai nušlifuotą turinį.

Naujienos taip pat gali tapti puikiu būdu įtraukti savo komandą. Galbūt skirtingi žmonės gali prisidėti prie skirtingų naujienų – vienas parašo apie renginį, kitas pasidalija projekto istorija, trečias pristato naują komandos narį. Tai ne tik sumažina naštą vienam žmogui, bet ir suteikia įvairesnių perspektyvų.

Galiausiai, reguliarus naujienų skelbimas padeda formuoti jūsų organizacijos balsą ir identitetą. Laikui bėgant, jūs sukursite nuoseklų įvaizdį, kuris padės žmonėms geriau suprasti, kas jūs esate ir ką darote. Tai neįkainojama bet kuriai organizacijai, nepriklausomai nuo jos dydžio.

Pradėkite mažai – viena naujiena per mėnesį. Kai tai taps įpročiu, galite dažninti. Svarbu ne kiekis, o nuoseklumas ir kokybė. Net ir nedidelė organizacija, reguliariai dalijanti autentiškomis istorijomis, gali sukurti stiprų ryšį su savo bendruomene ir pasiekti gerų rezultatų.