Naujienų pranešimų aukso era: kodėl 2026-ieji yra kitadrūgiai

Žinot ką? Naujienų pranešimai spaudai niekur nedingo ir tikrai neišnyks. Tiesą sakant, 2026 metais jie tampa dar svarbesni, tik žaidimo taisyklės pasikeitė kardinaliai. Jeigu manot, kad galima tiesiog parašyti sausą tekstą su trimis citatom ir išsiųsti į 500 žurnalistų – turiu jus nuvilianti. Tai nebeveikia jau seniai.

Šiandien žurnalistai gauna šimtus pranešimų per dieną. Jų dėmesys yra brangesnis už auksą. O dar pridėkit dirbtinį intelektą, kuris dabar padeda jiems filtruoti informaciją, socialinių tinklų greitį ir tai, kad skaitytojų dėmesys trunka vos kelias sekundes. Skamba bauginančiai? Priešingai – tai nuostabi galimybė išsiskirti!

Esu matęs šimtus naujienų pranešimų – nuo genialių iki tokių, kurie verčia verkti (ir ne iš džiaugsmo). Per pastaruosius metus komunikacijos kraštovaizdis pasikeitė taip drastiškai, kad kas veikė 2023-aisiais, dabar atrodo kaip dinozaurų era. Tad pasiruoškite – dabar pasidalinsiu viskuo, kas realiai veikia 2026 metais.

Pamirškit viską, ką žinojot apie pirmąją pastraipą

Pirmoji pastraipa – tai jūsų vienintelė kulka. Ne antroji, ne trečioji. Jeigu nepagavot dėmesio per pirmas 15 sekundžių, žaidimas baigtas. Žurnalistai 2026 metais naudoja AI asistentas, kurie automatiškai vertina pranešimų aktualumą ir prioritetizuoja juos. Ir žinot kas juokingiausia? Tie algoritmai dažnai geresni už mus atpažįstant, kas tikrai įdomu.

Štai kas veikia dabar: pradėkit nuo konkretaus, netikėto fakto arba skaičiaus. Ne nuo „Džiugu pranešti” ar „Norime informuoti”. Dieve mano, ne! Pradėkit nuo to, kas tikrai svarbu. Pavyzdžiui: „Lietuvos įmonės šiemet prarado 47 mln. eurų dėl vienos paprastos klaidos komunikacijoje” – va dabar turiu jūsų dėmesį, tiesa?

Arba dar geriau – pradėkit nuo klausimo, kuris verčia susimąstyti. „Kodėl 8 iš 10 naujienų pranešimų niekada nepasiekia žurnalistų?” Matot? Jau norit skaityti toliau. Tai ir yra tikslas.

Konkrečiai – jūsų pirmoji pastraipa turi būti ne ilgesnė nei 2-3 sakiniai. Taip, tiek. Ir ji turi atsakyti į klausimą „Kodėl man tai turėtų rūpėti DABAR?” Ne rytoj, ne kitą savaitę – būtent dabar.

Istorijos pasakojimas: jūsų slaptas ginklas prieš AI ir žmogiškąjį nuobodulį

Štai kur dauguma žmonių klysta: jie mano, kad naujienų pranešimas turi būti sausas, oficialus, pilnas korporatyvinio žargono. Klausykit, mes gyvename 2026 metais – žmonės nori autentiškumo, ne robotų kalbos.

Geriausi naujienų pranešimai, kuriuos mačiau šiemet, buvo tie, kurie pasakojo istoriją. Ne tik faktus – istoriją. Pavyzdžiui, jeigu pranešat apie naują produktą, nesakykit „Pristatome inovatyvų sprendimą, kuris optimizuoja procesus”. Vemti norisi nuo tokių frazių! Vietoj to pasakykit: „Mūsų klientė Rasa tris mėnesius negalėjo miegoti naktimis dėl vienos problemos. Dabar ji ją išsprendė per 5 minutes.”

Matot skirtumą? Viena versija yra apie jus. Kita – apie realų žmogų su realia problema. Kuri, jūsų nuomone, labiau sudomins žurnalistą?

Ir dar vienas dalykas – 2026 metais AI įrankiai gali aptikti, ar jūsų tekstas autentiškas, ar generuotas. Žurnalistai tai žino ir naudojasi šiais įrankiais. Tad jeigu jūsų pranešimas skamba kaip ChatGPT output iš 2023-iųjų – jis tiesiog bus ignoruojamas. Rašykit kaip žmogus žmogui. Su emocijom, su asmeniškumu, su charakteriu.

Multimedija arba mirtis: kodėl tekstas vienas nebepakanka

Čia labai rimtai – jeigu 2026 metais siunčiat tik tekstinį pranešimą, jūs jau pralaimėjot. Žurnalistai nori turinio, kurį galima naudoti iš karto. Jie dirba po kelis straipsnius per dieną, dažnai patys kuria video turinį socialiniams tinklams, podcastus, live transliacijas.

Kas turėtų būti jūsų naujienų pranešimo pakete:

Vizualai aukštoje rezoliucijoje – ir ne bet kokie. Ne jūsų CEO nuotrauka iš 2019-ųjų su dirbtine šypsena. Reikia autentiškų, aukštos kokybės nuotraukų, kurios pasakoja istoriją. Idealiai – kelių formatų: kvadratinės socialiniams tinklams, horizontalios straipsniams, vertikalios stories.

Video medžiaga – ir čia ne apie 10 minučių korporatyvinį video su įkyrią muzika. Reikia trumpų, 15-30 sekundžių klipų, kuriuos galima naudoti iš karto. Dar geriau – raw footage, kurią žurnalistai gali patys redaguoti. Jie tai įvertins labiau nei galvojat.

Infografikos ir duomenų vizualizacijos – žmonės myli skaičius, kai jie pateikti gražiai. Jeigu turit kokių tyrimų rezultatų ar įdomių statistikų – padarykite gražią infografiką. Ir būtinai leiskite žurnalistams ją naudoti su jūsų kreditu.

Citatos audio formatu – taip, tikrai! 2026 metais daugelis žurnalistų kuria podcastus ar audio turinį. Jeigu galite pateikti savo eksperto citatą ne tik tekstu, bet ir kokybišku audio įrašu – jūs jau priekyje 90% konkurentų.

Ir svarbiausia – visa ši medžiaga turi būti lengvai prieinama. Ne per kokį keistą FTP serverį ar pasenusį media kit puslapį. Naudokit šiuolaikinius cloud sprendimus, kur viskas pasiekiama vienu paspaudimu. Dropbox, Google Drive, WeTransfer – bet kas, kas veikia greitai ir paprastai.

Personalizacija: kodėl masinis siuntimas yra komunikacijos savižudybė

Dabar bus skausminga tiesa: jeigu siunčiat tą patį pranešimą 300 žurnalistų su „Gerb. Žurnaliste” – jūs švaistot laiką. Ir ne tik savo – jų irgi. O tai blogiausia, ką galite padaryti.

2026 metais žurnalistai tikisi personalizacijos. Ne, ne tos fake personalizacijos, kur tiesiog įterpiamas jų vardas. Tikros personalizacijos – kai matosi, kad žinot, ką jie rašo, kam jie rašo, ir kodėl jūsų istorija būtent jiems aktuali.

Štai kaip tai daryti efektyviai:

Pirma, turit turėti tikrai gerą media sąrašą. Ne 500 atsitiktinių kontaktų, o 50-100 žurnalistų, kurie tikrai rašo jūsų temomis. Sekite juos socialiniuose tinkluose, skaitykite jų straipsnius, žinokite jų interesus.

Antra, kiekvienam segmentui pritaikykite pranešimą. Jeigu siunčiat tech žurnalistams – akcentuokite technologinius aspektus. Jeigu verslo žiniasklaidai – finansinius rezultatus ir rinkos įtaką. Jeigu lifestyle medijai – žmogiškąsias istorijas ir kasdienybės praktiškumą.

Trečia, ir tai svarbiausias dalykas – subject line turi būti unikalus kiekvienam. Žurnalistai gauna šimtus email’ų su „Naujienų pranešimas: [kažkas nuobodaus]”. Vietoj to rašykit kaip siūlytumėt straipsnio temą: „Idėja straipsniui: kaip Lietuvos startuoliai įveikė JAV rinką per 6 mėnesius”.

Ir dar vienas trikis, kuris veikia nuostabiai – paminėkite jų ankstesnį darbą. „Labas Jonai, skaičiau tavo straipsnį apie fintech inovacijas praėjusią savaitę – manau, tau būtų įdomu tai…” Va dabar jūs ne tik dar vienas PR’as, o žmogus, kuris tikrai seka jų darbą.

Timing yra viskas: kada ir kaip siųsti, kad būtumėt pastebėti

Galiu turėti geriausią naujienų pranešimą pasaulyje, bet jeigu jį išsiunčiu ne tuo metu – jis bus ignoruotas. Tai taip paprasta ir taip dažnai ignoruojama.

2026 metais žurnalistų darbo ritmas pasikeitė. Daugelis dirba hibridiškai arba visiškai nuotoliniu būdu. Tradicinės 9-17 valandos nebeegzistuoja. Bet yra tam tikri patterns, kurie vis dar veikia.

Geriausias laikas siųsti – antradienis, trečiadienis ar ketvirtadienis, 9-11 valandą ryto. Pirmadieniais žurnalistai dar atsigauna po savaitgalio ir planuoja savaitę. Penktadieniais jau galvoja apie savaitgalį. O vidurys savaitės – sweet spot.

Bet čia yra niuansas – tai priklauso nuo jūsų tikslinės žiniasklaidos. Jeigu taikotės į online medijas, kurios publikuoja 24/7, galite siųsti ir vėliau. Jeigu į tradicinę spaudą ar TV – rytas yra kritiškai svarbus.

Blogiausi laikai – savaitgaliai (nebent turit tikrai breaking news), šventės, ir – atkreipkit dėmesį – dideli naujieniški įvykiai. Jeigu tą dieną vyksta rinkimai, didelis skandalas ar krizė – jūsų pranešimas apie naują produktą bus ignoruotas. Stebėkite naujienas ir būkite lanksčiai.

Ir dar vienas dalykas – embargo. 2026 metais embargo vis dar veikia, bet tik jeigu jūs tikrai turit ką pasiūlyti. Negalit tiesiog uždėti embargo ant bet kokio pranešimo ir tikėtis, kad žurnalistai lauks. Bet jeigu turit tikrai gerą istoriją ir duodat jiems laiko pasiruošti kokybišką medžiagą – embargo gali būti jūsų draugas.

Sekimas: kaip būti atkakliam, bet ne erzinančiam

Čia yra plona riba tarp profesionalaus sekimo ir spam’o. Ir daugelis žmonių ją peržengią kasdien. Turiu jums pasakyti – nieko neerzina labiau nei PR’as, kuris skambina po 15 minučių po email’o siuntimo ir klausia „Ar gavot mano pranešimą?”

Bet sekimas yra būtinas. Statistika rodo, kad dauguma žurnalistų atsako tik po antrojo ar trečiojo kontakto. Ne todėl, kad jie ignoruoja jus tyčia – jie tiesiog užsiėmę ir jūsų pirmasis email’as pasimetė tarp šimtų kitų.

Štai kaip daryti follow-up’ą protingai:

Pirmas follow-up – po 2-3 dienų. Ne skambučiu – email’u. Trumpas, paprastas: „Labas [vardas], siuntėm tau informaciją apie [tema] prieš kelias dienas. Ar tai būtų įdomu? Galiu pateikti daugiau detalių ar sujungti su ekspertu.” Viskas.

Antras follow-up – po savaitės, bet tik jeigu turit ką naujo pridėti. Gal atsirado nauja citata, papildoma statistika, naujas kampas istorijai. Nesiųskit to paties teksto su „Tik priminimui”. Tai erzina.

Skambučiai – tik jeigu tikrai turit breaking news arba jau turit santykį su tuo žurnalistu. Ir niekada neskambinkit deadline’o metu. Jeigu žinot, kad jie ruošia vakarinį laidą ar spaudžia straipsnį – palaukit.

Ir svarbiausia – priimkit „ne” kaip atsakymą. Jeigu žurnalistas pasakė, kad tema neaktuali ar neįdomu – nediskutuokit, nepersistenkite. Pasakykite „Supratau, ačiū už atsakymą” ir eikite toliau. Jūsų profesionalumas bus įsiminta, ir gal kitą kartą jie patys kreipsis į jus.

Matavimai ir optimizacija: kaip žinoti, kas veikia

Negaliu patikėti, kiek žmonių vis dar neseka savo naujienų pranešimų efektyvumo. Jie tiesiog siunčia ir tikisi geriausio. Tai kaip mesti strėlę su užrištom akim ir tikėtis pataikyti į taikinį.

2026 metais turime tiek daug įrankių, kad nebėra pasiteisinimo nesekti rezultatų. Ir ne, nekalbu tik apie tai, kiek straipsnių gavot. Kalbu apie gilesnę analitiką.

Kas turėtų būti sekama:

Email open rate – kiek žurnalistų iš tikrųjų atidarė jūsų laišką? Jeigu mažiau nei 30% – problema jūsų subject line arba siuntėjo reputacijoje.

Click-through rate – kiek paspaudė ant nuorodų pranešime? Tai rodo, ar jūsų turinys tikrai sudomino.

Response rate – kiek žurnalistų atsakė ar parašė straipsnį? Tai galutinis tikslas.

Media coverage quality – ne tik kiek straipsnių, bet kokios kokybės. Ar tai buvo pilnas straipsnis, ar tik paminėjimas? Ar buvo jūsų citatos? Ar nuoroda į jūsų svetainę?

Social media amplification – kaip jūsų istorija plito socialiniuose tinkluose? Tai irgi svarbu 2026 metais.

Naudokit įrankius kaip Meltwater, Prowly, Cision ar net paprastesnius kaip Mailchimp su tracking funkcijomis. Ir svarbiausia – analizuokit rezultatus ir mokykitės. Jeigu vieno tipo pranešimai veikia geriau – darykite daugiau tokių. Jeigu kažkas neveikia – keiskit strategiją.

Ir dar vienas dalykas – A/B testuokit. Siųskit skirtingas subject line versijas skirtingoms grupėms ir žiūrėkit, kas veikia geriau. Testuokit skirtingus siuntimo laikus. Testuokit skirtingus pranešimo ilgius. Duomenys nemelsuoja.

Platinimo kanalai: už tradicinės žiniasklaidos ribų

Čia bus kontroversiškas teiginys: 2026 metais „naujienų pranešimas spaudai” nebėra tik apie spaudą. Jūsų istorija turi gyventi daugelyje kanalų vienu metu, ir dažnai ne žiniasklaida yra pirminis kanalas.

Pamąstykite: jūsų tikslinė auditorija greičiausiai neskaito kiekvieno straipsnio tradicinėje žiniasklaidoje. Jie gauna informaciją iš LinkedIn, iš industry-specific platformų, iš influencerių, iš podcastų, iš YouTube.

Tad štai kaip turėtų atrodyti moderni platinimo strategija:

Tradicinė žiniasklaida – vis dar svarbi, bet ne vienintelė. Siųskit savo pranešimą žurnalistams, bet…

Socialiniai tinklai – publikuokit tą pačią istoriją savo kanaluose. LinkedIn ypač galingas B2B komunikacijai. Bet ne tiesiog copy-paste pranešimo – adaptuokit turinį kiekvienai platformai.

Industry platformos – ar yra specializuotos platformos jūsų industrijoje? Fintech’e tai gali būti Finextra, tech’e – TechCrunch ar Product Hunt, ir t.t. Būkite ten.

Influenceriai ir thought leaders – 2026 metais jie dažnai turi didesnę įtaką nei tradicinė žiniasklaida. Identifikuokit relevantius influencerius jūsų srityje ir pasidalinkit su jais istorija.

Podcastai – auga kaip beprotai. Ar yra podcastų jūsų temomis? Pasiūlykit savo ekspertą kaip svečią.

Jūsų own media – blogas, newsletter, YouTube kanalas. Kodėl laukti, kol kažkas kitas papasakos jūsų istoriją? Pasakokit ją patys.

Ir viskas turi būti koordinuota. Kai išeina straipsnis žiniasklaidoje – amplifikuokit jį socialiniuose tinkluose. Kai publikuojat savo turinyje – minėkit media coverage. Viskas turi veikti kartu, sustiprinant vienas kitą.

Kai viskas susideda: nuo teorijos prie praktikos ir už jos ribų

Žinot, kas juokingiausia? Galiu jums papasakoti visus šiuos patarimus, bet jeigu jūs neturit geros istorijos – niekas nepadės. Tai kaip turėti geriausią žvejybos įrangą, bet žvejoti tuščiame tvenkinyje.

Tad prieš pradedant rašyti bet kokį naujienų pranešimą, paklauskite savęs: ar tai tikrai verta žurnalistų dėmesio? Ar tai įdomu ne tik man ir mano kompanijai, bet ir platesnei auditorijai? Ar tai sprendžia realią problemą, atskleidžia naują įžvalgą, ar keičia žaidimo taisykles?

Jeigu atsakymas nėra aiškus „taip” – gal dar ne laikas pranešimui. Gal reikia daugiau padirbėti su pačia istorija, surasti geresnį kampą, palaukti tinkamo momento.

Ir dar vienas dalykas, kurį noriu pabrėžti – santykiai su žurnalistais yra ilgalaikė investicija, ne vienkartinė transakcija. Geriausi PR specialistai, kuriuos pažįstu, turi tikrus santykius su žurnalistais. Jie padeda jiems ne tik kai turi ką parduoti, bet ir kai gali būti naudingi – pasidalina įžvalgomis, sujungia su ekspertais, duoda exclusive prieigą.

2026 metais, kai AI gali parašyti pranešimą per sekundes, jūsų žmogiškumas, autentiškumas ir santykiai tampa jūsų didžiausiu konkurenciniu pranašumu. Technologijos gali padėti, bet jos negali pakeisti tikrų žmogiškų ryšių.

Tad eikite ir kurkite nuostabias istorijas. Pasakokite jas taip, kad žmonės norėtų klausytis. Būkite drąsūs, būkite autentiški, būkite nuoseklūs. Ir svarbiausia – nepamirškite, kad už kiekvieno email’o, už kiekvieno straipsnio yra gyvi žmonės, kurie, kaip ir jūs, nori daryti savo darbą gerai ir papasakoti istorijas, kurios svarbu.

Naujienų pranešimai nėra miręs menas – jie tiesiog evoliucionavo. Ir tie, kurie supranta naująsias taisykles ir moka jas pritaikyti, turi neįtikėtiną galią formuoti naratyvus, daryti įtaką ir kurti tikrą vertę. Tad pirmyn – jūsų istorija laukia, kada ją papasakosite pasauliui!