Pastaraisiais metais Lietuva tapo puikiu atsinaujinančiosios energijos diegimo pavyzdžiu Baltijos regione, o saulės energija užėmė svarbiausią vietą pereinant prie tvarios energetikos. Šalies įsipareigojimas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir švelninti klimato kaitą paskatino didelę pažangą saulės energijos technologijų ir infrastruktūros srityje. Todėl Lietuvoje pastebimai išaugo saulės energijos pajėgumai, o tai iš esmės pakeitė šalies energetikos kraštovaizdį ir atvėrė kelią ekologiškesnei ir tvaresnei ateičiai.

Lietuvos kelionė į saulės energijos plėtrą pasižymėjo ambicingais tikslais ir strateginėmis investicijomis. Vyriausybė įgyvendino įvairias politikos priemones ir paskatas, skatinančias saulės energijos naudojimą, skatinančias tiek gyvenamuosius, tiek komercinius subjektus išnaudoti saulės energiją. Viena iš tokių iniciatyvų – nustatyti supirkimo tarifai ir grynosios apskaitos sistemos, kuriomis skatinama saulės energijos gamyba ir vartojimas, suteikiant finansinį atlygį už perteklinę elektros energiją, tiekiamą atgal į tinklą.

Be to, Lietuva aktyviai remia saulės energijos pramonės augimą, vykdydama mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvas ir bendradarbiaudama su akademine bendruomene bei privačiojo sektoriaus partneriais. Toks bendradarbiavimas paskatino inovacijas ir technologinę pažangą, todėl sumažėjo saulės baterijų kaina ir padidėjo jų efektyvumas. Dėl to saulės energija tapo vis labiau prieinama ir ekonomiškai naudinga tiek dideliems įrenginiams, tiek individualiems vartotojams.

Lietuvos geografinė padėtis, kai vasaros mėnesiais ją gausiai apšviečia saulės spinduliai, yra ypač tinkama saulės energijai gaminti. Lygus šalies reljefas ir palyginti nedidelė oro tarša dar labiau padidina saulės kolektorių efektyvumą, todėl maksimaliai padidėja energijos gamybos potencialas. Be to, energijos kaupimo technologijų, pavyzdžiui, akumuliatorių sistemų, pažanga padėjo įveikti saulės energijos nepastovumą ir užtikrinti patikimą ir stabilų energijos tiekimą net ir tais laikotarpiais, kai saulės šviesos yra mažai.

Kad saulės energija Lietuvoje populiarėja, rodo per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugusi įrengtoji galia. Remiantis Lietuvos nacionalinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, 2020 m. bendra šalies saulės energijos galia viršijo 1 gigavatą (GW) ir tapo svarbiu etapu šalies kelyje atsinaujinančiosios energijos srityje. Tikimasi, kad ši įspūdinga augimo trajektorija tęsis ir ateinančiais metais, skatinama tolesnių investicijų ir technologinių inovacijų.

Vienas iš pagrindinių saulės energijos plėtros Lietuvoje veiksnių yra didėjantis aplinkosaugos problemų suvokimas ir siekis mažinti anglies dioksido išmetimą. Pasaulyje didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos, asmenys, įmonės ir politikai vis dažniau renkasi atsinaujinančius energijos šaltinius kaip švarią ir tvarią alternatyvą iškastiniam kurui. Ypač saulės energija yra įtikinamas sprendimas, leidžiantis Lietuvai sumažinti anglies dioksido pėdsaką ir prisidėti prie pasaulinių pastangų kovoti su klimato kaita.

Saulės energijos plėtra atitinka platesnius Lietuvos energetinio saugumo tikslus, mažina priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didina šalies energetinę nepriklausomybę. Diversifikuodama energijos rūšių derinį ir išnaudodama gausius saulės energijos išteklius, Lietuva gali sustiprinti savo atsparumą išorės tiekimo sutrikimams ir nepastovioms energijos rinkoms. Šis strateginis pranašumas ne tik didina energetinį saugumą, bet ir skatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą sparčiai augančiame atsinaujinančiosios energijos sektoriuje.

Žvelgiant į ateitį, saulės energijos ateitis Lietuvoje atrodo kaip niekada šviesi, nes nuolatinė technologijų pažanga, politinė parama ir visuomenės informuotumas skatina tolesnį augimą ir inovacijas. Vyriausybės įsipareigojimas siekti atsinaujinančiosios energijos tikslų, įskaitant ambicingą tikslą iki 2030 m. 45 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančiųjų šaltinių, yra aiškus planas, kaip ateinančiais metais užtikrinti tvarią pažangą.

Galima teigti, kad Lietuvos kelionė saulės energijos plėtros link yra jos atsidavimo tvarumui ir aplinkosaugai įrodymas. Pasitelkdama saulės galią Lietuva ne tik mažina savo anglies dioksido pėdsaką, bet ir tiesia kelią švaresnei ir atsparesnei energetikos ateičiai. Dėl nuolatinių investicijų ir bendrų visos visuomenės suinteresuotųjų šalių pastangų saulės energetika taps vis svarbesnė Lietuvai pereinant prie ekologiškesnės ir tvaresnės energetikos.